bèltingas [angl. belting — pavaros diržas], labai stiprus ir tankus medvilninis (kartais armuotas sintetiniais siūlais) techn. audinys; vart. konvejerio juostai, pavaros diržui.
|
||||
bèltingas [angl. belting — pavaros diržas], labai stiprus ir tankus medvilninis (kartais armuotas sintetiniais siūlais) techn. audinys; vart. konvejerio juostai, pavaros diržui. belvèderis [it. belvedere — puikus reginys]: 1. bokštas, pastato antstatas arba atskiras aukštai pastatytas pastatas, iš kurio matyti aplinkiniai vaizdai; 2. kai kurių rūmų pavadinimas, pvz., popiežiaus vasaros rezidencija Vatikane. Belzebùbas: 1. Senajame testamente — filistiečių miesto Ekrono globėjas; 2. Naujajame testamente — pragaro, demonų valdovas. belzebùbas [↗ Belzebubas], velnias, šėtonas, piktoji dvasia. bemòlis [pranc. bémol], alteracijos ženklas, muz. garsą pažeminantis pustoniu. benediktinai, katalikų vienuolių ordinas, įkurtas VI a. Italijoje Benedikto Nursijiečio (lot. Benedictus Nursinus). benediktinas [pranc. bénédictine], vienas seniausių stipriųjų likerių; pavadinimas kilo iš vienuolių benediktinų, kurie pradėjo jį gaminti. beneficija [lot. beneficium — geradarystė]: 1. V. Europoje ankstyvaisiais vid. amžiais žemės valda be paveldėjimo teisės, skiriama karaliaus arba stambaus feodalo savo vasalui už tarnybą (dažn. karinę); 2. pelninga tarnyba, kurią dvasininkams teikdavo katalikų bažnyčia. benefisas [pranc. bénéfice — pelnas, nauda]: 1. spektaklis ar koncertas, kurio pajamos (visos arba dalis) tenka vienam arba keliems artistams, kai kada dramaturgui, kompozitoriui; 2. spektaklis vieno iš jo dalyvių garbei. benetitai [pagal anglų botaniko Dž. Beneto (Bennett) pavardę], išmirę plikasėkliai augalai; klestėjo juros ir ankstyvosios kreidos perioduose. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai