Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Beltingas

bèltingas [angl. belting — pavaros diržas], labai stiprus ir tankus medvilninis (kartais armuotas sintetiniais siūlais) techn. audinys; vart. konvejerio juostai, pavaros diržui.

Belvederis

belvèderis [it. belvedere — puikus reginys]: 1. bokštas, pastato antstatas arba atskiras aukštai pastatytas pastatas, iš kurio matyti aplinkiniai vaizdai; 2. kai kurių rūmų pavadinimas, pvz., popiežiaus vasaros rezidencija Vatikane.

Belzebubas

Belzebùbas: 1. Senajame testamente — filistiečių miesto Ekrono globėjas; 2. Naujajame testamente — pragaro, demonų valdovas.

Belzebubas

belzebùbas [↗ Belzebubas], velnias, šėtonas, piktoji dvasia.

Bemolis

bemòlis [pranc. bémol], alteracijos ženklas, muz. garsą pažeminantis pustoniu.

Benediktinas

benediktinai, katalikų vienuolių ordinas, įkurtas VI a. Italijoje Benedikto Nursijiečio (lot. Benedictus Nursinus).

Benediktinas

benediktinas [pranc. bénédictine], vienas seniausių stipriųjų likerių; pavadinimas kilo iš vienuolių benediktinų, kurie pradėjo jį gaminti.

Beneficija

beneficija [lot. beneficium — geradarystė]: 1. V. Europoje ankstyvaisiais vid. amžiais žemės valda be paveldėjimo teisės, skiriama karaliaus arba stambaus feodalo savo vasalui už tarnybą (dažn. karinę); 2. pelninga tarnyba, kurią dvasininkams teikdavo katalikų bažnyčia.

Benefisas

benefisas [pranc. bénéfice — pelnas, nauda]: 1. spektaklis ar koncertas, kurio pajamos (visos arba dalis) tenka vienam arba keliems artistams, kai kada dramaturgui, kompozitoriui; 2. spektaklis vieno iš jo dalyvių garbei.

Benetitai

benetitai [pagal anglų botaniko Dž. Beneto (Bennett) pavardę], išmirę plikasėkliai augalai; klestėjo juros ir ankstyvosios kreidos perioduose.