betainas [lot. beta — runkelis], org. azotinis junginys, glicino darinys; gaunamas iš melasos arba metilinamo glikolio; tirpsta vandenyje.
|
||||
|
betatrònas [↗ beta + ↗ (elek)tronas], ciklinis elektronų greitintuvas; elektronus greitina kintamojo magn. lauko indukuotas sūkurinis el. laukas. bètelis [portug. betel]: 1. R. Azijos pipirinis augalas Piper betle su aštraus skonio lapais; 2. kramtomasis mišinys iš šio augalo lapų, arekinės palmės sėklų ir kalkių. betònas [pranc. béton], dirbtinis akmuo iš sukietėjusio rišamosios medžiagos, užpildų, skysčio (dažn. vandens) mišinio. betulinas [lot. betula — beržas], balta dervinė medžiaga, kuri užpildo beržo kamštinio audinio (tošies) ląsteles ir suteikia beržo kamienui baltą spalvą. bevatrònas [angl. b(illion) + e(lectron) + v(olt) a + (elec)tron], protonų greitintuvas, kitaip ↗ sinchrofazotronas. beze [pranc. baiser — bučinys], pyragaitis iš suplaktų kiaušinio baltymų ir cukraus. bharatnãtjamas ↗ baratnatjamas. bi… [lot. bis—dukart], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, reiškianti dvejopumą, susidarymą iš 2 dalių, 2 požymių turėjimą. biãksas [↗ bi… + lot. axis — ašis], feritinė šerdis, turinti 2 nesusikertančias angas, kurių ašys statmenos; vart. kaip atminties arba loginis elementas automatikos ir skaičiavimo technikos įrenginiuose. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 70 | 
Naujausi komentarai