biotin‖as [gr. biotos — gyvenimas], vitaminas H — fermentų, reguliuojančių baltymų ir riebalų apykaitą, kofermentas; nemažai ~o yra mielėse, kepenyse, piene, žiediniuose kopūstuose, biotinis, kilęs iš gyvų organizmų, atsirandantis juose; susijęs su gyvybe, gyvų organizmų sąveika.
|
||||
|
biotipas [↗ bio… + ↗ tipas], fenotipiškai labai artimų vienos rūšies individų, turinčių giminingus genotipus, grupė, pvz., augalų klonas. biotitas [pranc. biotite; pagal pranc. fiziko Ž. B. Bijo (Biot) pavardę], žėručių grupės mineralas, kalio, geležies ir magnio aliumosilikatas, įeinantis į daugelio magminių ir metamorfinių uolienų (granito, sienito, gneiso) sudėtį. biotòpas [↗ bio… + gr. topos — vieta], organizmų gyvenamasis plotas, kuriam būdingos maždaug vienodos aplinkos sąlygos, pvz., ežeras, pelkė, spygliuočių miškas. biotrònas [↗ bio… + ↗ (neu)tronas], sandari izoliuota dirbtinio klimato kamera, kurioje palaikoma norima temperatūra, slėgis, drėgnumas ir t.t.; vart. gydyti ir bandymams daryti. biòzė [gr. biōsis — gyvensena], šviežių vaisių ir daržovių laikymo būdas, pagrįstas natūralių biocheminių procesų, silpninančių mikroorganizmų veiklą, palaikymu (reguliuojama temperatūra, santykinis oro drėgnumas, kartais ir oro sudėtis). biòzės, monosacharidai, kurių molekulėje yra du anglies atomai. biozonà [↗ bio… + ↗ zona], geol. uolienų sluoksnis, kuriame randama vieno sistematinio rango (rūšies, šeimos) išnykusių organizmų liekanų.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Geologijos terminai |  Kategorija: B |  Peržiūrėta: 5 |  Nėra komentarų | bipatridas [↗ bi… + gr. patris (kilm. patridos) — tėvynė], asmuo, turintis 2 valstybių pilietybę. biplãnas [↗ bi… + lot. planum — plokštuma], dvisparnis lėktuvas. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai