blastocèlė [↗ blasto… + gr. koilos — tuščiaviduris], blastulės stadijos gyvūnų gemalo ertmė (pirminė kūno ertmė).
|
||||
|
blastodèrma [↗ blasto… + gr. derma — oda], blastulės stadijos gyvūnų gemalo sienelė. blastomà [gr. blastos — auglys, išauga], navikas, auglys. blastomèrai [↗ blasto… + gr. meros — dalis], ląstelės, susidarančios, dalijantis gyvūnų kiaušiniui. blastomikòzė, liga, kurią sukelia blastomicetai ir kt. mieliagrybiai. blastopòras [↗ blasto… + gr. poros — anga], anga, jungianti gyvūnų gemalo, esančio gastrulės stadijoje, kūno ertmę su aplinka. blãstulė [gr. blastos — gemalas, užuomazga], daugialąsčių gyvūnų gemalo vystymosi stadija (po morulės); tuo metu esanti vienasluoksnės pūslelės pavidalo. blefaritas [gr. blepharon — akies vokas], akies vokų kraštų uždegimas. blefaroplãstika [blepharon + gr. plastikē — lipdyba], plastinė akių operacija, per kurią atitaisomi vokai arba jų dalys. blefarospãzmas [blepharon + ↗ spazmas], akies voko mėšlungis. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 11 | 
Naujausi komentarai