bliuètė [pranc. bluette — kibirkštėlė], nedidelis, sąmojingas scenos kūrinėlis.
|
||||
bliuètė [pranc. bluette — kibirkštėlė], nedidelis, sąmojingas scenos kūrinėlis. bliùm‖as [angl. bloom], kvadratinio skerspjūvio plieno ruošinys, gautas iš luito, valcuoto bliumingu; iš ~o daromi fasoniniai valcuoti gaminiai, bėgiai, sijos. bliùmingas [angl. blooming], galingas plieno valcavimo staklynas, kuriuo plieno luitai suspaudžiami į kvadratinius ruošinius — bliumus; kartais valcuojami sliabai, fasoniniai ruošiniai. bliùzas [angl. blues]: 1. JAV negrų lyrinė posminė daina; ritmas sinkopinis, metras 4 dalių; dažnai pažeminamas mažoro III ir VII laipsnis; atsirado XIX a. pab.; 2. džiazo stilius, atsiradęs XX a. pr. iš bliuzo dainos. bliuzònas ↗ bluzonas. blokadà [angl. blockade]: 1. valstybės, jos dalies, pvz., miesto, arba valstybių grupės polit., kar., ek. izoliavimas, arba apsupimas, prievartinis susisiekimo su išoriniu pasauliu nutraukimas; 2. organo arba sistemos funkcijos nutrūkimas ar nutraukimas. blòkas1 [vok. Block, pranc. bloc, angl. block], polit. susitarimas, susivienijimas (valstybių, partijų, visuomeninių organizacijų arba grupuočių), sudarytas siekti bendrų polit. tikslų. blòkas2 [angl. block]: 1. stambus konstrukcinis elementas iš gamtinės (akmens) arba dirbtinės statybinės medžiagos, pvz., betono Δ, keramikos Δ; 2. mechanizmo, įrenginio, aparato tos pačios paskirties vienodų ar skirtingų elementų junginys, mazgas, pvz., energetinis Δ, variklio cilindrų Δ; tos pačios paskirties patalpų ar pastatų grupė, pvz., laboratorijų Δ; 3. iš eilės surinkti, susiūti arba suklijuoti knygos lapai, parengti įrišti; 4. smulkūs daiktai (lakštai, prekės), sujungti, supakuoti į stambesnį vienetą; 5. geol. iškilusi, nugrimzdusi ar horizontaliai pasistūmėjusi Žemės plutos tektoninė struktūra; 6. pastovai, ant kurių dedamas laivas statykloje, valtys denyje, smulkūs laivai krante; 7. savarankiškas kasybos darbų ruožas, baras; 8. techn. blokavimo aparatas, įtaisas; 9. sportininkų gynybinis judesys, užtvara, neleidžianti laisvai veikti varžovui, skrieti kamuoliui. blokdiagramà [↗ blokas2 + ↗ diagrama], rėmais apibrėžta Žemės paviršiaus sklypo perspektyvinis vaizdas su to sklypo Žemės plutos geol. pjūviu. blòkhausas [vok. Blockhaus], gynybinis pastatas, pritaikytas šaudyti iš kulkosvaidžių ir patrankų į visas puses. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai