bom… [ol. boom…], jur. pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su burlaivio stiebo IV aukšto įrenginiais, pvz., bombramrėja, bombramselis.
|
||||
bom… [ol. boom…], jur. pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su burlaivio stiebo IV aukšto įrenginiais, pvz., bombramrėja, bombramselis. bòmba [pranc. bombe]: 1. sprogstamasis sviedinys, metamas iš lėktuvo, arba bet koks sprogstamasis užtaisas; 2. geol. sustingusios lavos gabalas, vulkano išsiveržimo produktas; vulkaninė Δ. bombárda [pranc. bombarde]: 1. vienas seniausių artilerijos pabūklų, XIV—XVI a. vartotas daugiausia tvirtovių apgulai; 2. medinis pučiamasis muz. instrumentas, fagoto prototipas; 3. vargonų registras, skleidžiantis labai stiprų garsą. bombardúoti [pranc. bombarder], mėtyti bombas iš lėktuvų. bombardỹras [vok. Bombardier], carinės Rusijos artilerijos kar. laipsnis; atitiko pėstininkų grandinį. bombãžas [pranc. bombage < bomber — išpūsti, išgaubti], konservų dėžutės dangtelio ir dugnelio išsipūtimas, išsigaubimas nuo dujų, kurios susidaro dėl mikroorganizmų veiklos (konservai sugedę) arba dėl produkto komponentų reakcijos su indelio medžiaga. bombrámselis [↗ bom… + ↗ bramselis], burių IV aukšto tiesioji burė. bomolòchas [gr. bōmolochos], sen. graikų teatro personažas — juokdarys, atviraširdis gudruolis. bon ami [pranc], geras draugas, mylimasis. bon mot [sk. bon mo; pranc], sąmojingas žodis, sąmojis. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai