buksúoti [vok. Büchse — įvorė], suktis vietoje, slysti (varantiesiems transporto priemonės ratams).
|
||||
buksúoti [vok. Büchse — įvorė], suktis vietoje, slysti (varantiesiems transporto priemonės ratams). buksỹras [ol. boegseren — traukti]: 1. vilkikas, savaeigis laivas baržoms, plaustams vilkti; 2. vilkimo lynas, vamzdis, strypas. buksyrúoti [ol. boegseren], vilkti, traukti buksyru. bulanžeritas [pagal pranc. geologo Š L. Bulanžė (Boulanger) pavardę], pilkas mineralas, švino ir stibio sulfidas Pb5Sb4S11; antraeilė švino rūda. bulãtas [persų k. pulad — plienas]: 1. kietas, tamprus, stiprus ginklų plienas; 2. tokio plieno durklas, kalavijas, kardas. buldògas [angl. bulldog]: 1. tarnybinių ir dekoratyvinių šunų veislė; Δ buku snukiu, trumpomis kojomis; 2. trumpavamzdis pistoletas. buldòzeris [angl. bulldozer]: 1. savaeigė žemės darbų mašina — vilkikas (vikšrinis arba ratinis traktorius) su priekyje pakabintu verstuvu; 2. lankstymo presas apkaboms, gembėms, kampuočiams karštu arba šaltu būdu štampuoti. bùlė1 [lot. bulla — burbulas; gumbas]: 1. senovinis apvalus antspaudas, pritvirtintas prie valdovo arba popiežiaus dokumento ar laiško; 2. sen. romėnų auksinis arba odinis medalionas su amuletu; buvo nešiojamas aristokratų; 3. vid. amžių valdovo arba popiežiaus dokumentas, sutvirtintas tam tikru antspaudu (bule); 4. popiežiaus leidžiamas raštas, potvarkis. bùlė2 [gr. bulē — taryba]: 1. sen. Graikijoje — gimininės diduomenės taryba prie ↗ basilijo (1); 2. sen. Graikijos polių valst. taryba. buleuteriònas [gr. buleutērion], sen. Graikijoje — ↗ bulės2 rinkimosi vieta. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai