bakaláuras [lot. baccalaureus]: 1. nuo XIII a. Europoje — žemiausias mokslo laipsnis, duodantis teisę dėstyti universitetuose; išliko D. Britanijoje, JAV ir kai kuriose kt. šalyse; 2. Prancūzijoje, Šveicarijoje ir kai kuriose kt. šalyse — asmuo, išlaikęs vid. mokyklos egzaminus ir galintis stoti į aukštąją mokyklą.
Leave a Reply