beicúoti [↗ beicas]: 1. dažomą pluoštą arba audeklą, medieną, metalą apdoroti beicu; 2. beicais naikinti grybinius, bakterinius ir virusinius ligų pradus augalų sėklų paviršiuje arba viduje.
|
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 2 | 
Leave a Reply