beneficija [lot. beneficium — geradarystė]: 1. V. Europoje ankstyvaisiais vid. amžiais žemės valda be paveldėjimo teisės, skiriama karaliaus arba stambaus feodalo savo vasalui už tarnybą (dažn. karinę); 2. pelninga tarnyba, kurią dvasininkams teikdavo katalikų bažnyčia.
|
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 202 | 
Leave a Reply