cezalpinija [pagal it. botaniko A. Čezalpino (Cesalpino) pavardę], ankštinis medis arba krūmas Caesalpinia; ankštyse būna iki 50% rauginių medžiagų.
|
||||
cezalpinija [pagal it. botaniko A. Čezalpino (Cesalpino) pavardę], ankštinis medis arba krūmas Caesalpinia; ankštyse būna iki 50% rauginių medžiagų. cèzario pjuvis [lot. sectio caesarea — atveriamasis pjūvis], operacija, kurios metu pro pilvo ir gimdos sienos pjūvį ištraukiamas vaisius ir placenta. cèzaris [pagal Romos valst. veikėjo Gajaus Julijaus Cezario (lot. Caius Iulius Caesar) vardą], Romos imperatorių garbės vardas ir titulas; monarcho aukščiausias titulas; valdovas, turintis šį titulą. cezarizmas [lot. caesarismus], valstybės valdymo sistema — respublika, o faktiškai valdo diktatorius. cezaropapizmas [↗ cezaris + lot. papa — popiežius], valdymo forma — valstybės vadovas yra bažnyčios vadovas. cèzis [lot. caesius — (pilkai) melsvas], chem. elementas Cs, atom. Nr. 55; šarminis metalas. cezūrà [lot. caesura — perskėlimas]: 1. metroritminė pauzė (ppr. sutampanti su log. pertrūkiu) poezijos kūrinio eilutėse, nuolat pasikartojanti po tam tikro skiemenų skaičiaus; dažn. eilutės viduryje; 2. riba tarp 2 muz. darinių; dažn. pauzė, kadencija. chãdis [arab. chadit — žinia, pranešimas]: 1. pasakojimas, padavimas apie kokį nors Mahometo ar jo bendražygių poelgį, darbą, pasakymą; 2. tokių užrašytų pasakojimų rinkinys; 3. šventoji musulmonų pranašo Mahometo tradicija (padavimų, pasakojimų visuma) kaip religinis ir teisinis islamo šaltinis. chãdžas [arab. chadždž < al chadžar al aswad — juodasis akmuo (įmūrytas Kaabos mečetės sienoje)], musulmonų rel. kelionė į Meką prie Kaabos arba į Mediną prie Mahometo kapo. chadžijus [arab. chadžij], musulmono, atlikusio chadžą, garbės titulas. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai