capriccio [sk. kapričo; it.] ↗ kapričo.
|
||||
capriccio [sk. kapričo; it.] ↗ kapričo. capriccioso [sk. kapričozo; it.], muz. laisvai, įnoringai. caput [sk. kaput; lot.], skirsnis, skyrius. cãras [rus. car < lot. caesar — cezaris (Romos ir Bizantijos imperatorių titulas)], Serbijoje (XIV a. vid.), Rusijoje (nuo XVI a. vid.) ir Bulgarijoje (nuo XIX a. pab.) — monarcho titulas; tą titulą turintis asmuo. carizmas, caro valdžios sistema, režimas. casus belli [sk. kazus beli; lot.], formali dingstis karui paskelbti (dažnai neturinti nieko bendra su tikrosiomis karo priežastimis); karo priežastis. casus foederis [sk. kazus fėderis; lot.], aplinkybės, įpareigojančios valstybę pagal kar. sąjungos sutartį arba savitarpio pagalbos sutartį stoti į karą kariaujančio sąjungininko pusėje arba pradėti karą sąjungininkui ginti. cėce [< afr.], musė Glossina palpalis, gyvenanti Afrikos tropinio ir subtropinio klimato juostose; platina tripanosomozes. cèchas [vok. Zeche]: 1. ist. V. Europoje feodalizmo laikais — tos pačios specialybės laisvųjų miesto amatininkų susivienijimas, saugojęs narių ek. ir polit. teises nuo feodalų ir pirklių, vėliau nuo patriciato išnaudojimo; 2. pramonės įmonės pagrindinis, gamybinis padalinys. cechinas [it. zecchino < arab. sikka — kalta moneta], senovinė Venecijos auksinė moneta. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai