cherubinas [hebr. kerub (dgs. kerubim)], rel. mitologijoje — aukščiausiojo rango angelas.
|
||||
  (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Religiniai terminai |  Kategorija: C |  Peržiūrėta: 7 |  Nėra komentarų | chetognãtai [gr. chaitē — karčiai, plaukai + gnathos — žandikaulis], šeriažandžiai — bestuburiai gyvūnai, paplitę jūrose ir vandenynuose. chiamidosporà [chlamys (kilm. chlamydos) + ↗ spora], grybų spora, turinti storą apvalkalėlį. chiazmà [↗ chiazmas]: 1. kryžmė — stuburinių gyvūnų regimųjų nervų susikryžiavimas; 2. chromosomų persitvarkymo X pavidalo figūra; atsiranda tarp 2 chromatidžių mejozės metu, kai dėl krosingoverio chromosomos susikeičia kai kuriomis dalimis. chiãzmas [gr. chiasmos — ko nors išdėstymas graikiškos raidės X (chi) pavidalu]: 1. pagrindinių sakinio dalių vietos sukeitimas; 2. stilistinė figūra, atvirkščias paralelizmas — tapačios struktūros jų gretimų frazių vienarūšių kalbos elementų (dažn. vienarūšių sakinio dalių) išdėstymas atvirkščiai, pvz., „karštą vasarą ir žiemą šaltą”. chibinitas [pagal Chibinų kalnų pavadinimą], magminė šarminė uoliena, stambiagrūdė nefelino sienito atmaina, turinti eudialito; statybinė medžiaga. chiliãstai, chiliazmo doktrinos šalininkai, sekėjai. chiliãzmas [gr. chiliasmos < chilioi — tūkstantis], religinė tūkstantmetės dievo karalystės, prasidedančios žemėje prieš pasaulio pabaigą, doktrina. chilùrija [gr. chylos — sultys + uron — šlapimas], pieninių sulčių (chilo) buvimas šlapime. Chimerà (gr. Chimaira), sen. graikų mitų pabaisa, turėjusi liūto galvą, ožkos liemenį, gyvatės galva pasibaigiančią uodegą, iš nugaros kylančią trečią — ožkos — galvą. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai