cèchinis: 1. susijęs su cechu, jam priklausantis, susidedantis iš cechų; 2*. siauras, užsidaręs savo grupės, būrelio, profesijos ribose.
|
||||
|
cecidijos [gr. kēkis (kilm. kēkidos) — ant lapų išaugęs riešutėlis] ↗ galai2. cecilianizmas [pagal šv. Cecilijos draugijų, bažnytinės muzikos reformų iniciatorių, pavadinimą], katalikų bažnyčioje XIX a. pab. — liturginės muzikos sąjūdis; jo tikslas buvo atgaivinti senąjį grigališkąjį giedojimą. cedeñtas [lot. cedens (kilm. cedentis) — užleidžiantis (vietą)], kreditorius, savo teises perleidžiantis kt. asmeniui. cedrà [it. cedro — citronas], citrinų arba apelsinų žievelių viršutinis sluoksnis; susmulkintas (sutrintas) ir išdžiovintas vart. kaip prieskonis. cedrãtas [it. cedrato — cukatos] ↗ citronas. cedúoti [lot. cedere — užleisti (vietą)], perduoti kreditoriaus teises kt. asmeniui, daryti ↗ cesiją (1). cefalálgija [gr. kephalē — galva + algos — skausmas] , galvos skausmai. cefaliãrija, vienmetė, dvimetė ir daugiametė žolė arba puskrūmis Cephalaria; medinga, piktžolė. …cefalija [gr. kephalē — galva], antroji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su galva, kaukole. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 2 | 
Naujausi komentarai