Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Choralas

chorãlas [lot. choralis — chorinis], bažnytinės vokalinės muzikos forma; grigališkasis Δ (katalikų) būna vienbalsis, giedamas lotyniškai; protestantų Δ giedamas gimtąja kalba (dažn. harmonizuotas 4 balsams).

Choras

chòras1 [gr. choros]: 1. dainininkų kolektyvas; būna vyrų Δ, moterų Δ, vaikų Δ ir mišrus Δ; 2. muz. kūrinys, skirtas chorui dainuoti; 3. sen. graikų orchestroje kartu veikiančių dainininkų ir šokėjų grupė; 4. bažnyčios dalis prieš didįjį altorių, kitaip ↗ presbiterija (2); 5. bažnyčios galerija (dažn. virš įėjimo) vargonams ir giedotojams; 6. rūmų reprezentacinės salės galerija (balkonas) su atskiru išėjimu.

Choras

chòras2 [gr. chōros — vietovė; žemės sklypas; kaimas], sen. Graikijoje — žemdirbių gyvenvietė.

Chorda

chòrda [gr. chordē — styga]: 1. mat. psn. styga — tiesės atkarpa, jungianti du kreivės (paviršiaus) taškus ir nekertanti tos kreivės (paviršiaus); 2. anat. nugaros styga — chordinių gyvūnų ašinio skeleto pradmuo.

Chordiniai

chòrdiniai [↗ chorda], gyvūnai Chordata, turintys chordą (gaubtagyviai, bekaukoliai, stuburiniai).

Chordofonai

chordofònai [chordē + ↗ …fonas], styginiai muz. instrumentai.

Chordometras

chordomètras [chordē + ↗ …metras], prietaisas stygų storiui matuoti.

Choregas

chorègas [gr. chorēgos < choros + agō — vedu, vadovauju], sen. graikų teatro choro organizatorius ir tvarkytojas.

Chorėja

chorėja [gr. choreia — ratelis]: 1. vid. amžiais — šokio daina, XVII a. — šokis; 2. organinio pobūdžio smegenų liga, kuri reiškiasi nevalingais (dažn. galūnių ir veido raumenų) judesiais.

Chorėjas

chorėjas [gr. choreios < choros — choras], antikinės eilėdaros dviskiemenė pėda, kurios I skiemuo ilgas, II trumpas (— silabotoninės eilėdaros eilutė, kuri prasideda kirčiuotu skiemeniu arba 2 nekirčiuotais ir kurioje toliau tarp kirčiuotų skiemenų yra po 1 arba 3 nekirčiuotus, pvz., „Piene, piene — nuostabi gėlele, / Ko tu rymai vėjų pabarėly?” — S. Nėris.