cefalo… [gr. kephalē — galva], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su galva, su kaukole.
|
||||
cefalo… [gr. kephalē — galva], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su galva, su kaukole. cefalomètras [↗ cefalo…+ ↗ …metras], galvomatis — prietaisas galvai matuoti. cefeidė [pagal pirmosios pastebėtos pulsuojančios žvaigždės — Cefėjo —pavadinimą], astr. pulsuojančioji (fiz. kintamoji) žvaigždė, kurios spindesys o periodiškai kinta dėl jos matmenų ir paviršiaus temperatūros kitimo. ceibà, medis Ceiba; savaime auga Amerikos ekvatorinio, subekvatorinio ir tropinio klimato juostose; iš jos vaisių gaminamas pluoštas kapokas. cetnotas [vok. Zeitnot < Zeit — laikas + Not — stoka], šachmatų arba šaškių partijos padėtis, kai žaidėjui trūksta laiko ėjimams apgalvoti. cekotròfos [lot. caecus — nematomas, paslėptas + gr. trophē — maistas], kai kurių žinduolių, pvz., kiškinių, kloakinių, minkštosios išmatos, turinčios organizmui reikalingų bakterijų ir vitaminų. celakántai [gr. koilos — tuščiaviduris + akantha — nugarkaulis], iškastinės žuvys Coelacanthiformes, gyvenusios nuo vid. devono; dabar išlikusi tik latimerija. cèlė [lot. cella — maža patalpa]: 1. antikinės šventyklos vidaus patalpa su dievybės statula centre; 2. vienutė — vienuolyno ar kalėjimo kambarėlis 1 asmeniui. celebrãcija [lot. celebratio — iškilmingas šventimas], mišių laikymas, iškilmingos pamaldos. celebrántas [lot. celebrans (kilm. celebrantis) — iškilmingai švenčiantis], kunigas, kuris laiko mišias. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai