cianidai [↗ cianas], vandenilio cianido rūgšties druskos, kurių bendroji formulė MeCN (čia Me — vienvalentis metalas); bespalviai, labai nuodingi kristalai.
|
||||
cianidai [↗ cianas], vandenilio cianido rūgšties druskos, kurių bendroji formulė MeCN (čia Me — vienvalentis metalas); bespalviai, labai nuodingi kristalai. cianin‖ai [gr. kyanos — tamsiai mėlynas], polimetininiai dažai — gamtiniai ir sintetiniai dažai; vart. spalvotojoje fotografijoje ir pluoštui dažyti; nuo gamtinių ~ų priklauso gėlių, drugių sparnų spalva. ciankobalamin‖as [↗ cian(idai) + ↗ kobaltas) + ↗ (vit)aminai], vitamino B12 modifikacija C63H88O14PCo; adatų arba rombų pavidalo raudoni kristalai; ~o daug yra kepenyse, inkstuose; svarbus kraujodarai. cianòzė [gr. kyanos — tamsiai mėlynas], med. odos ir gleivinės pamėlynavimas. cianúoti [↗ cianas]: 1. plieno dirbinių paviršinį sluoksnį termocheminiu būdu įsotinti anglimi ir azotu; 2. auksą ir sidabrą ištirpinti iš rūdų silpnais (0,09—0,2%) natrio, kalio, kalcio cianidų tirpalais. cibèta, žinduolis Viverra zibetha; gyvena P. r. Azijoje; turi muskuso liaukų, išskiriančių cibetą. cibètas [it. zibetto < arab. zabad — muskusas], panaši į geltoną arba rusvą tepalą, smarkiai muskusu kvepianti medžiaga; gaunama iš viverų cibetos ir civetos liaukų; vart. parfumerijoje. cibetinas ↗ cibetas. cibòriumas [lot. ciborium — metalinė taurė]: 1. baldakimo pavidalo altoriaus sutvirtinimas; 2. taurė ostijai. ciceras [pagal 1467 išspausdintų Cicerono (lot. Cicero) „Laiškų” šrifto dydį], spaustuvinis šriftas, kurio kegelis 12 punktų (apie 4,5 mm). |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai