ciklomorfòzė [↗ ciklo… + gr. morphē — forma], kai kurių gyvūnų, pvz., verpečių, šakotaūsių vėžiagyvių, morf. požymių kitimas, susijęs su metų laikų gyvenimo sąlygų kitimu.
|
||||
ciklomorfòzė [↗ ciklo… + gr. morphē — forma], kai kurių gyvūnų, pvz., verpečių, šakotaūsių vėžiagyvių, morf. požymių kitimas, susijęs su metų laikų gyvenimo sąlygų kitimu. ciklònas [gr. kyklōn — besisukantis]: 1. žemesnio už aplinkinį (tame pačiame horizontaliame lygyje) atmosferos slėgio sritis, kurios centre yra mažiausias slėgis; 2. įrenginys dulkėms iš oro arba dujų valyti išcentrine jėga. ciklòpas1 [lot. cyklops < gr. kyklōps (kilm. kyklōpos) — apvaliaakis] ↗ kiklopas. ciklopas2 irklakojis vėžiagyvis Cyclops; paplitęs gėluose ir apysūriuose vandenyse; turi neporinę akį. ciklòpija [gr. kyklōps (kilm. kyklōpos) — apvaliaakis], vienakystė — 1 arba 2 susiliejusios akys kaktos viduryje. ciklotimija [↗ ciklo… + gr. thymos — dvasia, siela], lengva maniakinės depresinės psichozės forma. ciklotrònas [↗ ciklo… + ↗ (elek)tronas], rezonansinis ciklinis greitintuvas protonams, deuteronams, alfa dalelėms ir kt. jonams greitinti. cikòrija: 1. trūkažolė — daugiametė žolė Cichorium; inulino turinčios rūšys — vaistiniai augalai; 2. išdžiovintos ir sumaltos cikorijos šaknys; vart. kaip kavos priemaiša arba pakaitalas. cikutà, nuodingoji nuokana — daugiametė žolė Cicuta. ciliãrinis [lot. cilium — vokas]: 1. blakstieninis; 2. krumplyninis; Δ kūnas — sustorėjusi akies vidurinio (kraujagyslinio) dangalo dalis (krumplynas). |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai