celestinas [lot. caelestinus — dangiškas], žydros arba mėlynos spalvos mineralas, stroncio sulfatas SrSO4; žaliava stronciui ir jo preparatams gauti.
|
||||
celestinas [lot. caelestinus — dangiškas], žydros arba mėlynos spalvos mineralas, stroncio sulfatas SrSO4; žaliava stronciui ir jo preparatams gauti. celibãtas [lot. caelibatus < caelebs — nevedęs], katalikų dvasininkams privaloma viengungystė. celitas [vok. Zellit], plastikas, gaminamas iš acetilceliuliozės. celiuliãrinis [lot. cellula — ląstelė], ląstelinis, susidedantis iš ląstelių. celiuliòidas [↗ celiuliozė + gr. eidos— pavidalas], plastikas, gaminamas iš nitroceliuliozės; kietas, skaidrus, lengvai užsidega. celiuliòzė [lot. cellula — ląstelė], polisacharidas C6H10O5)n, kuris yra aukštesniųjų augalų ląstelių sienelių atraminė medžiaga; ląsteliena. celiulitas [lot. cellula — ląstelė], puraus jungiamojo audinio uždegimas. celobiòzė [↗ cel(iuliozė) + ↗ biozės], org. junginys, celiuliozės skaidymo (hidrolizės) produktas. celofãnas [↗ cel(iuliozė) + gr. phanos — šviesus], skaidri hidratinės celiuliozės plėvelė, gaunama iš viskozės. celofanúoti [↗ celofanas], pripresuoti ploną skaidrią plėvelę prie knygos aplanko, viršelio, atviruko, kad atspaudas būtų atsparesnis, blizgėtų, pagyvėtų spalvos. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai