celòmas [gr. koilōma — ertmė], žmogaus ir gyvūnų antrinė kūno ertmė; yra tarp kūno sienos ir vidaus organų.
|
||||
|
celònas [vok. Zellon], plastifikuota acetilceliuliozė, nedegantis plastikas. celostãtas [lot. caelum — dangus + gr. statos — stovintis], optinis prietaisas, kuriuo judančio kosm. kūno spinduliai nukreipiami į nejudančio teleskopo objektyvą. celozòlvai [lot. cellula — ląstelė + solvo — tirpinu], org. junginiai, etileno glikolio eteriai; nitroceliuliozės, acetilceliuliozės, dervų tirpikliai. cesijus [pagal švedų fiziko A. Celsijaus (Celsius) pavardę], fiz. °C, Celsijaus temperatūros skalės temperatūros vienetas — Celsijaus laipsnis; 1 °C = 1 K (kelvinui).   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Fizikos terminai |  Kategorija: C |  Peržiūrėta: 6 |  Nėra komentarų | cementãcija: 1. sutvirtinimas, sujungimas arba padengimas cemento tešla; 2. termocheminis plieninių dirbinių apdirbimas: anglimi įsotinamas jų paviršinis sluoksnis; padidina kietumą ir atsparumą dilimui. cemeñtas [vok. Zement < lot. caementum — akmens skalda]: 1. statybinė mineralinė rišamoji medžiaga, kuri, sumaišyta su vandeniu, ilgainiui sukietėja; 2. audinys, dengiantis danties šaknį ir kaklelį. cementit‖as, plieno struktūros komponentas — geležies karbidas; kuo pliene daugiau ~o, tuo plienas kietesnis ir trapesnis. cementúoti: 1. sutvirtinti, sujungti, padengti cemento tešla; 2. plieninių dirbinių paviršinį sluoksnį įsotinti anglimi; 3*. ką nors sutvirtinti, sustiprinti, tvirtai sujungti. cenogenèzės [gr. kainos — naujas + ↗ genezė], prisitaikymai, kurie atsiranda ankstyvose organizmo individualaus vystymosi (ontogenezės) stadijose, bet neišlieka suaugusiame organizme. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai