cantus [sk. kantus; lot. dainavimas, giedojimas], vid. amžiais ir renesanso laikotarpiu — melodija arba polifoninio kūrinio aukščiausias balsas; kai kada Δ buvo vadinama visa daugiabalsė vokalinė kompozicija.
|
||||
Cantuscantus [sk. kantus; lot. dainavimas, giedojimas], vid. amžiais ir renesanso laikotarpiu — melodija arba polifoninio kūrinio aukščiausias balsas; kai kada Δ buvo vadinama visa daugiabalsė vokalinė kompozicija. Susiję žodžiai |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Leave a Reply