ča ča [isp. cha-cha (-cha)], pramoginis šokis, greito tempo; atsirado Kuboje.
|
||||
|
čabãnas [turkų k. čoban — piemuo], Vid. Azijoje, Mongolijoje, Afganistane — avių bandos piemuo, aviganis. čačvãnas [< turkų k.], Vid. Azijos moterų dėvėtas tinklelis iš ašutų veidui uždengti. čadrà [persų k. čador], lengvas musulmonių veido (arba viso kūno) apdangalas su plyšiu akims; dėvimas viešose vietose. čaichanà [persų k. čaichane], Vid. Azijoje, Irane — arbatinė. čãkas [veng. csákó], aukšta, kieta, plokščiu viršumi kariška kepurė. čakon‖à [isp. chacona], muz. žanras; polifoninių variacijų pjesė; ~ ai būdingas iškilmingumas, tolydžio pasikartojanti bosų partija arba nekintama harmoninė schema.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Muzikos terminai |  Kategorija: Č |  Peržiūrėta: 18 |  Nėra komentarų | čakrà [skr. cakra(s) — ratas], metalinis sviedžiamasis Indijos genčių ginklas — 12—15 cm skersmens aštrių briaunų žiedas; užmaunamas ant piršto, įsukamas ir paleidžiamas į taikinį. čalmà [< tiurkų k.], vyriškas galvos apdangalas, kitaip ↗ turbanas. čárdašas [veng. csárdás < csárda — smuklė], veng. liaudies šokis; ritmas sinkopinis, I dalis lėta, II — greita; šokamas poromis, būdinga improvizacija. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai