charãkteris [gr. charaktēr — bruožas, ypatybė]: 1. būdas — santykiškai pastovios žmogaus elgesio, jo santykių su kt. žmonėmis savybės, požiūris į patį save, savo veiklą; 2. lit. kūrinio veikėjas, turintis ryškių individualių bruožų.
|
||||
Charakterischarãkteris [gr. charaktēr — bruožas, ypatybė]: 1. būdas — santykiškai pastovios žmogaus elgesio, jo santykių su kt. žmonėmis savybės, požiūris į patį save, savo veiklą; 2. lit. kūrinio veikėjas, turintis ryškių individualių bruožų. Susiję žodžiai |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Leave a Reply