Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Dolikokefalija

dolikokefãlija [dolichos + ↗ …kefalija] ↗ dolichocefalija.

Dolina

dolinà [< serbų-chorvatų k.], karstinės kilmės Žemės paviršiaus įgriuva arba dubė, susidariusi, plečiantis karėms arba įgriuvus požeminę tuštumą dengiančiam skliautui.

Dolmenas

dolmènas [pranc. dolmen < bretonų k. tol — stalas + men — akmuo], neolito ir ankstyvojo žalvario amžiaus laidojimo statinys — vertikaliai sustatyti stambūs akmenys arba akmens plokštės, uždengtos viena arba keliomis horizontaliomis plokštėmis; virš jų būdavo supilamas pilkapis.

Dolnikas

dòlnikas [rus. dolnik], eilėdaros rūšis, kitaip ↗ sinkopis.

Dolomitas

dolomitas [pagal pranc. geologo D. de Dolomjė (de Dolomieu) pavardę]: 1. šviesus mineralas, kalcio ir magnio karbonatas CaMg(CO3)2; 2. nuosėdinė uoliena, susidariusi iš dolomito mineralo, dažnai su kitų uolienų priemaišomis; statybinė medžiaga.

Dolomitizacija

dolomitizãcija, geol. kalcio karbonato (aragonito arba kalcito) virtimas dolomitu, veikiant požeminiam vandeniui arba hidroterminiams tirpalams.

Doloroso

doloroso [it.], muz. liūdnai, sielvartingai.

Dombra

dòmbra, styginis kazachų liaudies muz. instrumentas; sudaryta iš siauro kriaušės pavidalo korpuso ir ilgo kaklelio; turi 2 stygas, suderinta dažn. kvarta; skambinama pirštais.

Domeikitas

domeikitas [pagal geologo I. Domeikos pavardę], baltas, pilkas, trapus, retas mineralas, vario arsenidas Cu3As.

Domenas

domènas [pranc. domaine—valda]: 1. ist. vid. amžių V. Europoje — stambaus feodalo žemės valda, kuri buvo įdirbama lažinių valstiečių ir jos savininkui teikė daugiausia pajamų; 2. burž. šalyse — valstybei priklausantis turtas (žemė, miškai, kasyklos); 3. fiz. feromagnetikų savaiminio įmagnetėjimo (feromagnetinis Δ), segnetoelektrinis Δ), savaiminės poliarizacijos (segnetoelektrinis Δ), puslaidininkių skirtingo el. lauko stiprumo (elektrinis Δ) sritis.