Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Domestikacija

domestikãcija [lot demesticus — naminis], laukinių gyvulių ir paukščių prijaukinimas.

Domestikuoti

domestikúoti [↗ domestikacija], prijaukinti laukinius gyvulius ir paukščius, paversti juos naminiais.

Dominantai

dominántai [lot. dominans (kilm. dominantis) — viešpataujantis], augalų bendrijos vyraujančios rūšys, pvz., mišraus miško viršutinio ardo Δ gali būti drebulės ir beržai.

Dominantas

dominántas [lot. dominans (kilm. dominantis) — viešpataujantis] ↗ moda (1).

Dominantė

dominántė [lot. dominans (kilm. dominantis) — viešpataujantis]: 1. pagrindinis, vyraujantis bruožas, idėja, požymis, elementas; 2. heptatoninės muz. dermės garsaeilio V laipsnis; šį laipsnį turintis akordas; 3. sinonimų grupės žodis, turintis pagr. reikšmę; 4. fiziol. centrinėje nervų sistemoje laikinai vyraujantis jaudinimo židinys, slopinantis gretimų nervinių centrų veiklą; 5. mat. tam tikras topologinės erdvės poerdvis.

Dominas

dòminas [pranc. domino]: 1. maskarado kostiumas (ilgas apsiaustas su gaubtuvu); 2. katalikų vienuolių apsiaustas su gaubtuvu; 3. maskarado kaukė (akiniai); 4. kauliukų žaidimas — 28 lentelių su akimis dėliojimas tam tikra tvarka; tų lentelių rinkinys.

Dominatas

dominãtas [lot. dominatus — viešpatavimas, vienvaldystė], sen. Romoje — neribota monarchija, įsigalėjusi III a. pabaigoje.

Dominavimas

dominãvimas [lot. dominatio — viešpatavimas], biol. alelinių genų sąveika — vienas (dominuojantis) genas stelbia kito (recesyvinio) geno veikimą.

Dominija

dominija [angl. dominion < lot. dominium — valdymas], autonominė valstybė, įėjusi į Britanijos imperiją ir pripažinusi D. Britanijos karalių valstybės vadovu.

Dominikonai

dominikõnai, katalikų vienuolių ordinas; jį 1215 Prancūzijoje įkūrė isp. vienuolis Domininkas Gusmanas (lot. Dominicus) kovai su eretikais albigiečiais.