domestikãcija [lot demesticus — naminis], laukinių gyvulių ir paukščių prijaukinimas.
|
||||
domestikãcija [lot demesticus — naminis], laukinių gyvulių ir paukščių prijaukinimas. domestikúoti [↗ domestikacija], prijaukinti laukinius gyvulius ir paukščius, paversti juos naminiais. dominántai [lot. dominans (kilm. dominantis) — viešpataujantis], augalų bendrijos vyraujančios rūšys, pvz., mišraus miško viršutinio ardo Δ gali būti drebulės ir beržai. dominántas [lot. dominans (kilm. dominantis) — viešpataujantis] ↗ moda (1). dominántė [lot. dominans (kilm. dominantis) — viešpataujantis]: 1. pagrindinis, vyraujantis bruožas, idėja, požymis, elementas; 2. heptatoninės muz. dermės garsaeilio V laipsnis; šį laipsnį turintis akordas; 3. sinonimų grupės žodis, turintis pagr. reikšmę; 4. fiziol. centrinėje nervų sistemoje laikinai vyraujantis jaudinimo židinys, slopinantis gretimų nervinių centrų veiklą; 5. mat. tam tikras topologinės erdvės poerdvis. dòminas [pranc. domino]: 1. maskarado kostiumas (ilgas apsiaustas su gaubtuvu); 2. katalikų vienuolių apsiaustas su gaubtuvu; 3. maskarado kaukė (akiniai); 4. kauliukų žaidimas — 28 lentelių su akimis dėliojimas tam tikra tvarka; tų lentelių rinkinys. dominãtas [lot. dominatus — viešpatavimas, vienvaldystė], sen. Romoje — neribota monarchija, įsigalėjusi III a. pabaigoje. dominãvimas [lot. dominatio — viešpatavimas], biol. alelinių genų sąveika — vienas (dominuojantis) genas stelbia kito (recesyvinio) geno veikimą. dominija [angl. dominion < lot. dominium — valdymas], autonominė valstybė, įėjusi į Britanijos imperiją ir pripažinusi D. Britanijos karalių valstybės vadovu. dominikõnai, katalikų vienuolių ordinas; jį 1215 Prancūzijoje įkūrė isp. vienuolis Domininkas Gusmanas (lot. Dominicus) kovai su eretikais albigiečiais. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai