dorsãlinis [lot. dorsalis < dorsum — nugara]: 1. lingv. Δ priebalsis — priebalsis, kurį tariant veikia liežuvio nugarėlė; 2. anat. nugarinis, pvz., Δ pelekas.
|
||||
dorsãlinis [lot. dorsalis < dorsum — nugara]: 1. lingv. Δ priebalsis — priebalsis, kurį tariant veikia liežuvio nugarėlė; 2. anat. nugarinis, pvz., Δ pelekas. dorsètai, pusiau plonavilnių avių veislė, išvesta Anglijoje, Dorseto (Dorset) grafystėje; Δ auginami ir mėsai. dortuãras [pranc. dortoir], psn. bendras uždaros mokslo įstaigos moksleivių miegamasis. dorzãlinis ↗ dorsalinis (2). dosje [pranc. dossier], su kuo nors susijusios medžiagos, dokumentų rinkinys, aplankas su šia medžiaga. dotãcija [lot. dotatio — dovana, auka], valst. lėšos, duodamos įmonėms ir organizacijoms, vietiniams biudžetams, kad jie galėtų padengti išlaidas, kurios prašoka pajamas. dòtis, indų vyriškas drabužis — balto ar kitokio vienspalvio audinio gabalas, vyniojamas apie klubus ir kojas. dòžas [it. doge < lot. dux — vadas], Italijoje — Venecijos (VII—XVIII a.) ir Genujos (XIV— XVIII a.) respublikų vadovų titulas; tą titulą turintis asmuo. dozãtorius [↗ dozė], įrenginys, automatiškai atmatuojantis skysčio arba birios medžiagos reikiamą masę (masės Δ) arba tūrį (tūrio Δ). dòzė [gr. dosis — davinys], tiksliai išmatuotas kam nors skiriamas ar tenkantis medžiagos, spinduliavimo, vaistų kiekis. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai