dragunai [pranc. dragons < lot. draco (kilm. draconis) — drakonas, slibinas], kavalerija, skirta kautis raitųjų ir pėsčiųjų rikiuotėje.
|
||||
dragunai [pranc. dragons < lot. draco (kilm. draconis) — drakonas, slibinas], kavalerija, skirta kautis raitųjų ir pėsčiųjų rikiuotėje. drãkaras [sen. skand. drekar — drakonas, slibinas], III—XI a. vikingų irklinis burlaivis; korpusas medinis, eiklus; turėjo 1 stiebą ir stačiakampę spalvotą burę, laivapriekyje — puošmeną, pvz., slibiną. drakònas [gr. drakōn — gyvatė, slibinas]: 1. įv. tautų mitologijoje — fantastiška, sparnuota (kai kada daugiagalvė), ugnimi alsuojanti pabaisa; slibinas; 2. krikščionių mituose — piktoji dvasia; 3. driežas Draco; gyvena Malajų salyne ir Indostano pusiasalyje. drakònin‖is [↗ drakonas], astr. susijęs su Mėnulio orbitos mazgais, vad. drakoniškaisiais taškais, pvz., Δ mėnuo, ~iai metai; pagal sen. tautų mitologiją, per šiuos taškus skriejantį Mėnulį Saulės užtemimo metu prarydavo drakonas. drakòniškas [pagal sen. Atėnų įstatymų leidėjo Drakono (gr. Drakōn) vardą]: 1. labai žiaurus, negailestingas; 2. teis. Δ įstatymas — žiaurus įstatymas. drakunkuliòzė, žmogaus ir kai kurių gyvūnų (šunų, šakalų) helmintozė, kurią sukelia apvalioji kirmėlė rišta (Dracunculus medinensis); rišta. dramà [gr. veiksmas]: 1. viena iš 3 pagrindinių lit. rūšių (šalia epo ir lyrikos) — kūrinys, kuriame vaizduojamieji įvykiai, reiškiniai atsiskleidžia per veikėjų kalbą (dialogus ir monologus) ir kuris ppr. yra skiriamas vaidinti teatre; 2. vienas iš pagrindinių dramos I reikšme žanrų (šalia komedijos ir tragedijos) — rimto (bet ne tragiško) konflikto kūrinys; dažn. vaizduoja gyvenamojo meto tikrovę; 3*. individą ar kolektyvą ištinkanti skaudi nelaimė, sukrečiantis įvykis, esminis konfliktas. dramãt‖inis, ~iškas: 1. sukrečiantis, skaudus; 2. būdingas dramai; draminis, dramatizmas: 1. lit. kūrinio veiksmo įtampa, ryškus konfliktiškumas, ypač būdingas dramai; 2*. įvykių, situacijų sudėtingumas, pagrįstas skaudžiais priešingų interesų, jausmų susidūrimais. dramatizúoti: 1. perdirbti epinį ar lyrinį kūrinį į dramą, pritaikyti vaidinimui scenoje; 2*. traktuoti kurį nors įvykį ar reikalą perdėm rimtai, pabrėžti jo sunkų, skaudų, sukrečiantį pobūdį, |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai