Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Dragūnai

dragunai [pranc. dragons < lot. draco (kilm. draconis) — drakonas, slibinas], kavalerija, skirta kautis raitųjų ir pėsčiųjų rikiuotėje.

Drakaras

drãkaras [sen. skand. drekar — drakonas, slibinas], III—XI a. vikingų irklinis burlaivis; korpusas medinis, eiklus; turėjo 1 stiebą ir stačiakampę spalvotą burę, laivapriekyje — puošmeną, pvz., slibiną.

Drakonas

drakònas [gr. drakōn — gyvatė, slibinas]: 1. įv. tautų mitologijoje — fantastiška, sparnuota (kai kada daugiagalvė), ugnimi alsuojanti pabaisa; slibinas; 2. krikščionių mituose — piktoji dvasia; 3. driežas Draco; gyvena Malajų salyne ir Indostano pusiasalyje.

Drakoninis

drakònin‖is [↗ drakonas], astr. susijęs su Mėnulio orbitos mazgais, vad. drakoniškaisiais taškais, pvz., Δ mėnuo, ~iai metai; pagal sen. tautų mitologiją, per šiuos taškus skriejantį Mėnulį Saulės užtemimo metu prarydavo drakonas.

Drakoniškas

drakòniškas [pagal sen. Atėnų įstatymų leidėjo Drakono (gr. Drakōn) vardą]: 1. labai žiaurus, negailestingas; 2. teis. Δ įstatymas — žiaurus įstatymas.

Drakunkuliozė

drakunkuliòzė, žmogaus ir kai kurių gyvūnų (šunų, šakalų) helmintozė, kurią sukelia apvalioji kirmėlė rišta (Dracunculus medinensis); rišta.

Drama

dramà [gr. veiksmas]: 1. viena iš 3 pagrindinių lit. rūšių (šalia epo ir lyrikos) — kūrinys, kuriame vaizduojamieji įvykiai, reiškiniai atsiskleidžia per veikėjų kalbą (dialogus ir monologus) ir kuris ppr. yra skiriamas vaidinti teatre; 2. vienas iš pagrindinių dramos I reikšme žanrų (šalia komedijos ir tragedijos) — rimto (bet ne tragiško) konflikto kūrinys; dažn. vaizduoja gyvenamojo meto tikrovę; 3*. individą ar kolektyvą ištinkanti skaudi nelaimė, sukrečiantis įvykis, esminis konfliktas.

Dramatinis

dramãt‖inis, ~iškas: 1. sukrečiantis, skaudus; 2. būdingas dramai; draminis,

Dramatizmas

dramatizmas: 1. lit. kūrinio veiksmo įtampa, ryškus konfliktiškumas, ypač būdingas dramai; 2*. įvykių, situacijų sudėtingumas, pagrįstas skaudžiais priešingų interesų, jausmų susidūrimais.

Dramatizuoti

dramatizúoti: 1. perdirbti epinį ar lyrinį kūrinį į dramą, pritaikyti vaidinimui scenoje; 2*. traktuoti kurį nors įvykį ar reikalą perdėm rimtai, pabrėžti jo sunkų, skaudų, sukrečiantį pobūdį,