džãtaka [< skr.], sen. indų lit. rūšis — pasakėčių, pasakų, buitinių ir avantiūrinių apysakų pobūdžio proziniai su eiliuotais intarpais kūriniai pali kalba; seniausieji jų įeina į budistų kanoną „Tripitaka” (V—II a. pr. m. e.).
|
||||
džãtaka [< skr.], sen. indų lit. rūšis — pasakėčių, pasakų, buitinių ir avantiūrinių apysakų pobūdžio proziniai su eiliuotais intarpais kūriniai pali kalba; seniausieji jų įeina į budistų kanoną „Tripitaka” (V—II a. pr. m. e.). džatrà, sen. Indijos teatro rūšis, paplitusi Bengalijoje ir Orisoje; vaidino tik vyrai. džáulis [pagal anglų fiziko Dž. P. Džaulio (Joule) pavardę], J, tarptautinės vienetų sistemos darbo (energijos) vienetas; 1 J=lN•m (niutonmetrui) = 1 W•s (vatsekundei). džeirãnas [< tiurkų k.], antilopė Gazella subgutturosa; gyvena V. ir Centr. Azijoje (TSRS — Užkaukazėje, Vid. Azijoje, Kazachijoje). dželadà, beždžionė Theropithecus gelada; gyvena bandomis Etiopijos kalnuose. džèmas [angl. jam], tirštos masės pavidalo konditerijos gaminys — vaisia ir uogos, išvirti cukraus sirupe. džeperis [angl. jumper], megztinis be apykaklės ir sąsagų, užsivelkamas per galvą. dzenbudizmas [jap. zen < skr. dhyāna — susikaupimas, mąstymas + ↗ budizmas], budizmo kryptis, susidariusi VI—VII a. Kinijoje iš mahajanistinio budizmo ir daosizmo; labiausiai paplito Japonijoje. džentelmènas [angl. gentleman < gentle — kilmingas + man — žmogus]: 1. D. Britanijoje — žmogus, kuris laikosi aukštuomenės elgesio normų; pagarbus kreipimasis į vyrą; 2. padorus, korektiškas, gerai išauklėtas vyras. džèntriai [angl. gentry < gentle — kilmingas], XVI—XVII a. Anglijoje — netituluoti vidutiniai ir smulkieji (vad. naujieji) dvarininkai. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai