decimãcija [lot. decimatio]: 1. senovėje — mirties bausmės įvykdymas už nusikaltimą iš 10 vienam asmeniui, išrenkamam burtų tvarka; 2. neradus kaltininko, baudimas kiekvieno dešimto.
|
||||
|
decrescendo [sk. dekrešendo; it. tildant], muz. dinamikos rūšis; garsumo silpnėjimas.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Muzikos terminai |  Kategorija: D |  Peržiūrėta: 1 |  Nėra komentarų | Dedãlas (gr. Daidalos), sen. graikų mitų architektas ir skulptorius, pastatęs Kretos salos karaliui Minui Labirintą, iš vaško ir plunksnų pasidarytais sparnais nuskridęs iš Kretos į M. Aziją. dederònas [vok. Dederon < sutr. DDR — VDR], poliamidinio pluošto, gaminamo VDR, prek. pavadinimas. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Ekonomikos terminai | Kategorija: D | Peržiūrėta: 2 | Nėra komentarų | dedikãcija [lot. dedicatio — paskyrimas], kūrinio pradžioje įrašyti autoriaus žodžiai apie tai, kam ar kieno atminimui autorius tą kūrinį skiria. dedikúoti [lot. dedicare], paskirti kam nors savo kūrinį ir parašyti apie tai kūrinio pradžioje. dedùkcija [lot. deductio — išvedimas]: 1. išvadų gavimas iš prielaidų pagal log. dėsnius ir taisykles; 2. dedukcinio samprotavimo būdu gautos išvados. dedùkcinis, pagrįstas dedukcija. deduktyvizmas, moksl. metodo samprata, metodo pagrindu laikanti dedukciją. dedukúoti, įrodinėti dedukcijos būdu. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai