deheroizãcija [↗ de… + ↗ herojus], atsisakymas mene teigiamų veikėjų (herojų).
|
||||
deheroizãcija [↗ de… + ↗ herojus], atsisakymas mene teigiamų veikėjų (herojų). dehidratãcija [↗ de… + gr. hydor — vanduo], vandens at(si)skyrimas iš chem. junginių. dehidrãzė [↗ de… + lot. hydr(ogenium) — vandenilis], fermentas, kitaip ↗ dehidrogenazė. dehidrinti [↗ de… + ↗ hidrinti], atskelti vandenilio atomus nuo chem. junginių. dehidrogenãzė [↗ de… + lot. hydrogenium — vandenilis], oksidoreduktazių klasės fermentas, katalizuojantis vandenilio atskilimą nuo vienų org. junginių ir prisijungimą prie kitų. dehumanizãcija [↗ de… + ↗ humanizacija], būdingiausių žmogaus savybių netekimas ar naikinimas; humanizmo menkėjimas, nykimas. deideologizãcija [↗ de… + ↗ ideologija], ideologijos reikšmės menkinimas, ideologijos vengimas moksle, mene, pastangos sumažinti jos įtaką asmenybei. dedvudas [angl. deadwood]: 1. laivagalio povandeninė vieta, kur kilis jungiasi su achteršteveniu; 2. riebokšlinis vamzdis, pro kurį iškišamas laivasraigčio velenas. deifikãcija [lot. deificatio], sudievinimas. demantas [pranc. diamant < gr. adamas (kilm. adamantos)]: 1. labai kietas, skaidrus, blizgantis mineralas; I klasės brangakmenis; vart. ir technikoje kietoms medžiagoms apdirbti; 2. spaustuvinis šriftas, kurio kegelis 4 punktai (apie 1,5 mm). |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai