dekagònas [↗ deka… + gr. gōnia — kampas], dešimčiakampis.
|
||||
dekagònas [↗ deka… + gr. gōnia — kampas], dešimčiakampis. dekalcinãcija [lot. decalcinatio < ↗ de… + lot. calx (kilm. calcis) — kalkės]: 1. kalcio kiekio sumažėjimas organizme, sergant kai kuriomis ligomis arba sutrikus medžiagų apykaitai; 2. kalcio druskų šalinimas iš audinių, pvz., danties, prieš jo histologinį tyrimą. dekalkomãnija [pranc. décalcomanie], perkeliamų nuo popierinio pagrindo atvaizdų (vaikiškų paveikslėlių, etikečių, prekių ženklų) gamyba ir vartojimas. dekalògas [↗ deka… + gr. logos — žodis, sąvoka], dešimt dievo įsakymų; judėjų ir krikščionių rel. moralės principai. dekãnas [lot. decanus — dešimtininkas (10 kareivių viršininkas sen. Romos kariuomenėje)]: 1. aukštosios mokyklos fakulteto vadovas; 2. 10 (kartais mažiau ar daugiau) parapijų prižiūrintis katalikų dvasininkas; 3. benediktinų ordino aukštesniojo rango vienuolis; 4. kapitulos vadovas; 5. kardinolų kolegijos vadovas. dekanãtas [lot. decanatus]: 1. aukštosios mokyklos fakulteto vadovybė, pirmininkaujama ↗ dekano (1); 2. fakulteto raštinė, dekano kabinetas ir priimamasis kambarys; 3. katalikų bažnyčios adm. vienetas, apimantis keletą parapijų. dekantãcija [pranc. décanter — nukošti, nupilti], skysčio atskyrimas (nupylimas) nuo nusistojusių nuosėdų. dekantúoti [↗ dekantacija], atskirti (nupilti) skystį nuo nusistojusių nuosėdų. dekapirúoti [pranc. décaper — nuvalyti (metalus)], pašalinti ploną oksidų plėvelę nuo metalo paviršiaus rūgščių tirpalais (prieš aptraukiant kt. metalais). dekapitãcija [↗ de… + lot. caput (kilm. capitis) — galva]: 1. med. vaisiaus galvutės nupjovimo operacija; 2. bot. augalo stiebo, diegamakštės arba šaknies viršūnėlės nupjovimas. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai