Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Dekapodai

dekapòdai [↗ deka… + gr. pus (kilm. podos) — koja]: 1. dešimtkojai vėžiai; 2. dešimtkojai moliuskai.

Dekapolis

dekãpolis [↗ deka… + ↗ polis], ist. 10 miestų sąjunga.

Dekarboksilinimas

dekarboksilinti [↗ de… + ↗ karboksilinti], atskelti anglies dioksidą nuo org. rūgščių karboksilo grupės.

Dekarbonizacija

dekarbonizãcija [↗ de… + lot. carbo (kilm. carbonis) — anglis], anglies elemento šalinimas iš kurios nors medžiagos, pvz., iš ketaus, kai iš jo gaminamas plienas.

Dekarbonizuoti

dekarbonizúoti [↗ dekarbonizacija], šalinti anglį iš medžiagų chem. būdu.

Dekarchas

dekárchas [gr. dekarchēs], sen. Graikijoje — vienas iš 10 aukštųjų valdininkų, turinčių valstybėje aukščiausiąją valdžią.

Dekarchija

dekárchija [gr. dekarchia], sen. Graikijoje — aukštųjų valdininkų (dekarchų) valdžia; šios valdžios laikotarpis.

Dekelis

dèkelis [vok. Deckel — dangtis]: 1. spausdinimo mašinos cilindro ar tiglio aptraukąs, pagerinantis spaudos kokybę; 2. metalinis, audiniu aptrauktas rankinės spausdinimo mašinos rėmelis.

Deklamacija

deklamãcija [lot. declamatio — kalbų sakymo pratybos]: 1. raiškus, meniškas teksto sakymas iš atminties; 2*. neturininga, išpūsta iškilminga kalba.

Deklamuoti

deklamúoti [lot. declamare]: 1. raiškiai, meniškai sakyti atmintinai kokį kūrinį; 2*. daug kalbėti, pabrėžiant, akcentuojant žodžius; kalbėti pakiliai, vaizdingai.