demoduliãcija [↗ de… + ↗ moduliacija] ↗ detekcija.
|
||||
demoduliãcija [↗ de… + ↗ moduliacija] ↗ detekcija. demoduliãtorius [↗ demoduliacija], ↗ detektorius(1), detektuojantis moduliuotus aukštojo dažnio virpesius. demoduliúoti, rad. išskirti signalą, nešantį informaciją, iš tuo signalu moduliuotų aukštojo dažnio virpesių. demogrãfija [gr. dēmos — liaudis; čia: gyventojai + ↗… grafija]: 1. mokslas, tiriantis gyventojų sudėtį, kiekybinius ir kokybinius jos kitimus, gyventojų judėjimą; 2. gyventojų statistikos duomenys. demokrãtas: 1. demokratijos šalininkas; 2. demokratų partijos narys. demokrãtija [gr. dēmokratia — liaudies valdžia]: 1. valdžia, faktiškai ar formaliai kylanti iš visuomenės (bendruomenės) daugumos valios; 2. visuomeninių organizacijų, darbo kolektyvų tvarkymosi principas, pagrįstas narių savaveiksmiškumu, aktyviu dalyvavimu organizacijų veikloje ir vadovavime; vadovaujančiųjų organų renkamumas, pakeičiamumas, atsiskaitomumas kolektyvui. demokratizãcija, demokratijos įdiegimas — kurios nors organizacijos pertvarkymas demokratijos pagrindais. demokratizmas, visuomenės ar organizacijos tvarkymosi savybė, pasireiškianti demokratijos pripažinimu ir įgyvendinimu. dèmonas [gr. daimōn — dievybė, dvasia]: 1. sen. graikų mitologijoje ir religijoje—dvasia (gera arba pikta), padedanti arba trukdanti žmogui vykdyti savo sumanymus; 2. krikščioniškuose mituose — piktoji dvasia, velnias. demonetizãcija [↗ de… + ↗ moneta], monetos, teisėtos mokėjimo ir cirkuliacijos priemonės, pripažinimas nebegaliojančia valstybės valdžios aktu. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai