deskripcija [lot. descriptio — aprašymas], formaliųjų kalbų spec. konstrukcijos, atliekančios papildomų tikrinių ir bendrinių vardų funkcijas.
|
||||
deskripcija [lot. descriptio — aprašymas], formaliųjų kalbų spec. konstrukcijos, atliekančios papildomų tikrinių ir bendrinių vardų funkcijas. deskripcinis [↗ deskripcija], aprašomasis. deskriptorius [lot. descriptor < describo — aprašau], lingv. informacinės paieškos kalbos leksinis vienetas (žodis, žodžių junginys); vart. teksto prasminiam turiniui aprašyti. deskriptỹvin‖is [lot. descriptivus — aprašomasis], aprašantis sinchroninę kalbos būklę distribuciniu metodu; ~ė kalbotyra — JAV kalbotyros struktūralizmo atmaina, vyravusi XX a. 4—6 dešimtmetyje. deskvamãcija [lot. desquamo — nuimu žvynus]: 1. geol. uolienų paviršiaus skeldėjimas žvynais dėl staigių temperatūros svyravimų; lukštenimasis; 2. odos epitelio ląstelių lupimasis; pleiskanojimas. desmitas [gr. desmos — raištis], med. raiščio uždegimas. desmogrãfija [desmos + ↗ …grafija], anat. raiščių aprašymas. desmotòmija [desmos + ↗…tomija], med. raiščio perpjovimas. desmùrgija [desmos + gr. ergon — darbas], mokslas apie tvarsčius, jų panaudojimą, tvarstymo techniką. desòrbcija [↗ de… + ↗ sorbcija], absorbuotos ar adsorbuotos medžiagos pa(si)šalinimas iš sorbento. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai