dezabije [pranc. déshabillé], dėvimas rytinis ar naktinis laisvas drabužis; nepilnas apsirengimas.
|
||||
dezabije [pranc. déshabillé], dėvimas rytinis ar naktinis laisvas drabužis; nepilnas apsirengimas. dezabilje ↗ dezabijė. dezaktyvãcija [↗ dez… + ↗ aktyvacija]: 1. branduolinio sprogimo radioaktyviųjų nuosėdų šalinimas nuo daiktų paviršiaus; 2. chem. aktyvumo netekimas, dalelei, pvz., molekulei, netekus dalies vidinės energijos, kuri reikalinga, kad dalelė pradėtų reaguoti. dezaktyvúoti [↗ dezaktyvacija]: 1. šalinti branduolinio sprogimo radioaktyviąsias nuosėdas nuo daiktų paviršiaus; 2. mažinti chem. aktyvumą. dezartikuliãcija [↗ dez… + lot. articulus — sąnarys], sąnario pašalinimas, kitaip ↗ deartikuliacija. dezavãcija [pranc. désavouer — atsižadėti, atšaukti], valstybės vadovo ar vyriausybės aktas, kuriuo paskelbiama, kad negalioja jų paskirti diplomatinio atstovo veiksmai, atlikti be įgaliojimo. dezavuirãcija ↗ dezavacija. dezavúoti [↗ dezavacija], pareikšti nesutikimą su savo patikėtinio veiksmais arba pareikšti, kad kuris nors asmuo neįgaliotas veikti pareiškėjo vardu. dezertỹras [pranc. déserteur — bėglys, išdavikas]: 1. asmuo, savavališkai pasitraukęs iš kar. dalinio arba vengiantis atlikti kar. prievolę; 2. asmuo, vengiantis atlikti pilietinę ar visuomeninę pareigą. dezertyrúoti [pranc. déserter]: 1. pabėgti iš kariuomenės, būti dezertyru; 2. vengti savo pareigų. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai