Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Diafilmas

diafilmas [↗ dia… + ↗ filmas], keliasdešimties (dažn. vienos tematikos) kadrų pozityvinė kino juosta; žiūrima filmoskopu.

Diafizė

diãfizė [gr. diaphysis], kaulo kūnas — vamzdinio kaulo dalis tarp 2 epifizių.

Diafonija

diafònija [gr. diaphōnia — nedermė, disonansas]: 1. sen. graikų muz. teorijoje — disonansas; 2. IX—XII a. polifoninė (dažn. dvibalsė) muzika.

Diaforezė

diaforèzė [gr. diaphorēsis], prakaitavimas.

Diafragma

diafragmà [gr. diaphragma—pertvara]: 1. žmogaus ir kt. žinduolių raumeninė pertvara, skirianti krūtinės ertmę nuo pilvo ertmės; perdanga; 2. fiz. neskaidri optinės, elektroninės optinės sistemos (teleskopo, mikroskopo, kino ar fotografijos aparato) pertvara su anga, praleidžiančia tam tikro skerspjūvio šviesos, elektringųjų dalelių, rentgeno spindulių pluoštą.

Diafragmuoti

diafragmúoti, fiz. keisti šviesos, elektringųjų dalelių, rentgeno spindulių pluošto skerspjūvį ↗ diafragma (2).

Diagenezė

diagenèzė [↗ dia… + ↗ genezė], purių nuosėdų (dumblo) vandens baseino dugne virtimas uoliena.

Diagnostika

diagnòstika [gr. diagnōstikos — sugebantis pažinti], reiškinio, proceso, būsenos išaiškinimas, atpažinimas ir apibūdinimas: 1. ligų nustatymo mokslas; 2. med. diagnozės nustatymas; 3. techn. mašinų ar jų sistemų gedimų išankstinis išaiškinimas.

Diagnozė

diagnòzė [gr. diagnōsis — pažinimas]: 1. ligos nustatymas; 2. organizmo požymių moksl. aprašymas, apibūdinantis kurią nors sisteminę grupę, pvz., rūšį, gentį.

Diagnozuoti

diagnozúoti, nustatyti diagnozę.