Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Diagonalas

diagonãlas [↗ diagonalė]: 1. kombinuotas ruoželinis audinio pynimas; 2. audinys iš suktų vilnonių, pusvilnonių arba medvilninių siūlų su įstrižais ruoželiais.

Diagonalė

diagonãlė [lot. diagonalis < gr. diagōnios — einantis iš kampo į kampą]: 1. ntk. įstrižainė; 2. ↗ diagonalas.

Diagonalizmas

diagonalizmas [↗ diagonalė], dailės kūrinio komponavimo būdas: vaizduojamieji objektai ir jų meninės formos elementai (spalvos, niuansai, šviesšešėliai) išdėstomi plokštumoje ar erdvėje pagal vieną arba kelias įstrižaines.

Diagrama

diagramà [gr. diagramma — brėžinys, vaizdas], grafinis įv. dydžių santykio ar kitimo vaizdas.

Diakonas

diãkonas [gr. diakonos — tarnas, tarnautojas]: 1. katalikų ir stačiatikių bažnyčios žemiausio laipsnio dvasininkas; 2. ankstyvojoje krikščionybėje — kunigo padėjėjas.

Diakrijas

diãkrijas [pagal Graikijos kalnų srities Diakrijos (Diakria) pavadinimą], sen. Atikoje — VI a.pr. m.e. egzistavusios polit. grupės, kurią sudarė valstiečiai, nepatenkinti Solono reformomis ir siekę žemės perdalijimo, narys.

Diakritinis

diakritinis [gr. diakritikos — skiriamasis], lingv. skiriamasis; Δ ženklas — pridėtinis garsinio rašto ženklas, rašomas viršuje, apačioje ar šalia raidės ir keičiantis arba tikslinantis jos garsinę reikšmę, pvz., liet. s ir š, e ir ė.

Dialektas

dialèktas [gr. dialektos], tarmė,

Dialektika

dialèktika [gr. dialektikē < dialegomai—kalbuosi, diskutuoju]: 1. sen. Graikijoje — diskusijų menas, prieštaravimų pašnekovo samprotavimuose atskleidimas, kaip būdas tiesai suprasti; 2. tikrovės ir jos pažinimo vystymasis; 3. bendroji vystymosi teorija ir mąstymo metodas.

Dialektikas

dialèktikas [gr. dialektikos]: 1. dialektinės filosofijos šalininkas; 2. mokslininkas, kuris naudojasi dialektikos metodu.