diagonãlas [↗ diagonalė]: 1. kombinuotas ruoželinis audinio pynimas; 2. audinys iš suktų vilnonių, pusvilnonių arba medvilninių siūlų su įstrižais ruoželiais.
|
||||
|
diagonãlė [lot. diagonalis < gr. diagōnios — einantis iš kampo į kampą]: 1. ntk. įstrižainė; 2. ↗ diagonalas. diagonalizmas [↗ diagonalė], dailės kūrinio komponavimo būdas: vaizduojamieji objektai ir jų meninės formos elementai (spalvos, niuansai, šviesšešėliai) išdėstomi plokštumoje ar erdvėje pagal vieną arba kelias įstrižaines. diagramà [gr. diagramma — brėžinys, vaizdas], grafinis įv. dydžių santykio ar kitimo vaizdas. diãkonas [gr. diakonos — tarnas, tarnautojas]: 1. katalikų ir stačiatikių bažnyčios žemiausio laipsnio dvasininkas; 2. ankstyvojoje krikščionybėje — kunigo padėjėjas. diãkrijas [pagal Graikijos kalnų srities Diakrijos (Diakria) pavadinimą], sen. Atikoje — VI a.pr. m.e. egzistavusios polit. grupės, kurią sudarė valstiečiai, nepatenkinti Solono reformomis ir siekę žemės perdalijimo, narys.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Politikos terminai |  Kategorija: D |  Peržiūrėta: 1 |  Nėra komentarų | diakritinis [gr. diakritikos — skiriamasis], lingv. skiriamasis; Δ ženklas — pridėtinis garsinio rašto ženklas, rašomas viršuje, apačioje ar šalia raidės ir keičiantis arba tikslinantis jos garsinę reikšmę, pvz., liet. s ir š, e ir ė. dialèktas [gr. dialektos], tarmė, dialèktika [gr. dialektikē < dialegomai—kalbuosi, diskutuoju]: 1. sen. Graikijoje — diskusijų menas, prieštaravimų pašnekovo samprotavimuose atskleidimas, kaip būdas tiesai suprasti; 2. tikrovės ir jos pažinimo vystymasis; 3. bendroji vystymosi teorija ir mąstymo metodas. dialèktikas [gr. dialektikos]: 1. dialektinės filosofijos šalininkas; 2. mokslininkas, kuris naudojasi dialektikos metodu. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai