dialèktinis1, atitinkantis dialektikos principus, ja paremtas.
|
||||
dialèktinis1, atitinkantis dialektikos principus, ja paremtas. dialèktinis2 [↗ dialektas], tarminis. dialèktiškas [gr. dialektikos], kas prieštaringai vystosi. dialektizmas [↗ dialektas], tarmybė. dialektogrãfija [gr. dialektos — kalba + ↗ …grafija], lingv. geografija — mokslas, tiriantis fonetikos, gramatikos, leksikos reiškinių geogr. paplitimą. dialektològija [↗ dialektas + ↗ …logija], mokslas, tiriantis kurios nors kalbos tarmes ir šnektas. dializãtorius [↗ dializė], prietaisas, kuriuo šalinamos priemaišos iš koloidinių ir polimerų tirpalų. dializė [gr. dialysis — atskyrimas], koloidinių dalelių išskyrimo iš koloidinių tirpalų būdas. dialògas [gr. dialogos — pokalbis]: 1. 2 ar daugiau veikėjų pokalbis lit. kūrinyje (dramos kūrinyje — pagrindinė kalbinės išraiškos forma); 2. lit. žanras eiliuotas (nedraminis) arba prozos kūrinys, parašytas pokalbio forma; 3. keitimasis informacija tarp žmogaus ir skaičiavimo mašinos, pvz., programuotajame mokyme. diamagnètikas [↗ diamagnetizmas], medžiaga, kurios atomų ar molekulių magn. momentai, jei nėra išorinio magn. lauko, lygūs nuliui. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai