Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Diftongoidas

diftongòidas [↗ diftongas + gr. eidos — pavidalas], panašus į dvibalsį nepastovios artikuliacijos balsis, pvz., rus. „e” žodyje „cвет”, žemaičių „ū” žodyje „dūna” — duona.

Difunduoti

difundúoti [lot. diffundere — išlieti, išplatinti], sklisti, skverbtis, vykti difuzijai.

Difuzija

difùzija [lot. diffusio — sklidimas, išsiliejimas]: 1. medžiagos sklidimas dėl atomų, molekulių, jonų ir kt. dalelių judėjimo toje pačioje medžiagoje arba susiliečiančiose medžiagose; 2. sklidimas, plitimas, sklaidymasis, skverbimasis.

Difuzinis

difùzinis: 1. susijęs su difuzija (paremtas ja; priklausantis nuo jos); 2. išsklaidytas, pvz., Δ atspindys.

Difuzionizmas

difuzionizmas [↗ difuzija], etnografijos ir archeologijos kryptis; remiasi teorija, teigiančia, kad tapatūs reiškiniai tautų kultūrose atsiranda kaip skoliniai iš vieno centro ir pasklinda dėl tautų migracijos.

Difuzorius

difùzorius, difuzijos principu veikiantis, difuziją žadinantis prietaisas, įrenginys: 1. garsiakalbio virpančios mechaninės sistemos dalis, sukelianti bangas; 2. tam tikros stiklo plokštelės, karnomis uždengiamas fot. aparato ar didintuvo objektyvas, kad nuotraukos būtų švelnių tonų; 3. kanalo (vamzdžio) dalis, ties kuria, mažėjant greičiui, didėja slėgis; vart. vamzdynams, išcentriniams siurbliams, ventiliatoriams; 4. įtaisas su grotelėmis dugne druskai iš susmulkinto boksito aglomerato pašalinti; 5. ekstraktorius raugams (tanidams), cukrui išskirti iš gamtinės žaliavos.

Digeriai

digeriai [angl. diggers — kasėjai], kaimo ir miesto varguomenės agrarinio judėjimo per XVII a. Anglijos burž. revoliuciją dalyviai.

Digestai

digèstai [lot. digesta < digero — suskirstau, sudėstau], susistemintas Romos teisininkų kūrinių rinkinys.

Digitoksinas

digitoksinas [lot. digitalis — rusmenė + ↗ toksinai], vaistas, rusmenės (Digitalis) lapų glikozidas; vart. lėtiniam širdies nepakankamumui gydyti.

Dignitorius

dignitorius [lenk. dygnitarz < lot. dignitas — orumas]: 1. vergovinėse ir feodalinėse valstybėse — rango valstybės pareigūnas; 2. aukštas pareigas einantis ar aukštą titulą turintis katalikų bažnyčios asmuo, pvz., vyskupas, kardinolas.