diftongòidas [↗ diftongas + gr. eidos — pavidalas], panašus į dvibalsį nepastovios artikuliacijos balsis, pvz., rus. „e” žodyje „cвет”, žemaičių „ū” žodyje „dūna” — duona.
|
||||
diftongòidas [↗ diftongas + gr. eidos — pavidalas], panašus į dvibalsį nepastovios artikuliacijos balsis, pvz., rus. „e” žodyje „cвет”, žemaičių „ū” žodyje „dūna” — duona. difundúoti [lot. diffundere — išlieti, išplatinti], sklisti, skverbtis, vykti difuzijai. difùzija [lot. diffusio — sklidimas, išsiliejimas]: 1. medžiagos sklidimas dėl atomų, molekulių, jonų ir kt. dalelių judėjimo toje pačioje medžiagoje arba susiliečiančiose medžiagose; 2. sklidimas, plitimas, sklaidymasis, skverbimasis. difùzinis: 1. susijęs su difuzija (paremtas ja; priklausantis nuo jos); 2. išsklaidytas, pvz., Δ atspindys. difuzionizmas [↗ difuzija], etnografijos ir archeologijos kryptis; remiasi teorija, teigiančia, kad tapatūs reiškiniai tautų kultūrose atsiranda kaip skoliniai iš vieno centro ir pasklinda dėl tautų migracijos. difùzorius, difuzijos principu veikiantis, difuziją žadinantis prietaisas, įrenginys: 1. garsiakalbio virpančios mechaninės sistemos dalis, sukelianti bangas; 2. tam tikros stiklo plokštelės, karnomis uždengiamas fot. aparato ar didintuvo objektyvas, kad nuotraukos būtų švelnių tonų; 3. kanalo (vamzdžio) dalis, ties kuria, mažėjant greičiui, didėja slėgis; vart. vamzdynams, išcentriniams siurbliams, ventiliatoriams; 4. įtaisas su grotelėmis dugne druskai iš susmulkinto boksito aglomerato pašalinti; 5. ekstraktorius raugams (tanidams), cukrui išskirti iš gamtinės žaliavos. digeriai [angl. diggers — kasėjai], kaimo ir miesto varguomenės agrarinio judėjimo per XVII a. Anglijos burž. revoliuciją dalyviai. digèstai [lot. digesta < digero — suskirstau, sudėstau], susistemintas Romos teisininkų kūrinių rinkinys. digitoksinas [lot. digitalis — rusmenė + ↗ toksinai], vaistas, rusmenės (Digitalis) lapų glikozidas; vart. lėtiniam širdies nepakankamumui gydyti. dignitorius [lenk. dygnitarz < lot. dignitas — orumas]: 1. vergovinėse ir feodalinėse valstybėse — rango valstybės pareigūnas; 2. aukštas pareigas einantis ar aukštą titulą turintis katalikų bažnyčios asmuo, pvz., vyskupas, kardinolas. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai