|
-> dinãmika [gr. dynamikos — jėgos, jėginis]: 1. mokslas, tiriantis ryšį tarp mech. sistemos judėjimo (greičiais, daug mažesniais už šviesos greitį) ir ją veikiančių išorinių ir vidinių jėgų; 2. kurio nors reiškinio kitimas, plėtotė; 3. su muz. garsumu susijusių reiškinių visuma, sukurianti muz. kūrinio emocinę įtampą, išryškinanti kulminacijas, temų kontrastingumą; 4. kalbos garsų srauto intensyvumo kitimas.
dinãminis [↗ dinamika], susijęs su dinamika, atsirandantis dėl jėgų veikimo; galintis kisti, judėti.
dinãmiškas [↗ dinamika], judrus, kintantis, pasižymintis greita, ryškia plėtote, turintis daug vidinės energijos.
dinamitas [pranc. dynamite < gr. dynamis — jėga], sprogstamoji medžiaga, kurios pagr. komponentas yra nitroglicerinas.
-> dinamizmas [gr. dynamis — jėga]: 1. judrumas, kintamumas, veiksmingumas; 2. ↗ energetizmas.
dinamo… [gr. dynamis — jėga], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su jėga.
dinamomašinà, psn. nuolatinės srovės generatorius.
dinamometamorfizmas [↗ dinamo… + ↗ metamorfizmas], geol. struktūrinis ir mineralinis uolienų kitimas raukšlėdaros metu, daugiausia dėl didelio slėgio.
dinamomètras [↗ dinamo… + ↗ …metras], prietaisas jėgos didumui arba jėgos momentui matuoti.
-> dinamomètrija [↗ dinamo… + ↗ …metrija], raumenų jėgos matavimas.
|
|
Naujausi komentarai