Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Diplofazė

diplofãzė [diploos + ↗ fazė], individo gyvenimo ciklo dalis, per kurią jo ląstelių branduoliuose būna dvigubas (diploidinis) chromosomų rinkinys.

Diploidas

diplòidas [diploos + gr. eidos — išvaizda]: 1. izometrinės sistemos kristalo forma, turinti 24 panašias keturkampes porines sienas; 2. individas, turintis kūno ląstelių branduoliuose dvigubą (diploidinį) homologinių chromosomų rinkinį.

Diploidija

diploidija [↗ diploidas], dvigubo (diploidinio) homologinių chromosomų rinkinio buvimas ląstelių branduoliuose; būdinga augalų sporofitui ir gyvūnų somatinėms (kūno) ląstelėms.

Diplokokas

diplokòkas [diploos + gr. kokkos — grūdas], bakterija Diplococcus pneumoniae; ląstelės sukibusios poromis; sukelia kai kurias žmogaus ir gyvūnų ligas.

Diplomantas

diplomántas: 1. asmuo, gavęs diplomą; 2. aukštosios mokyklos paskutinio kurso studentas.

Diplomas

diplòmas [pranc. diplôme < gr. diplōma — lapas, dokumentas (dvilinkas)]: 1. oficialus aukštosios ar specialiosios vidurinės mokyklos baigimo pažymėjimas, moksl. laipsnio, vardo pripažinimo liudijimas; 2. pažymėjimas, duodamas konkursų, varžybų, parodų laimėtojams.

Diplomatas

diplomãtas [pranc. diplomate < gr. diplōma — lapas, dokumentas (dvilinkas)]: 1. valstybės pareigūnas, dirbantis oficialių santykių su užsienio valstybėmis srityje; 2*. apsukrus žmogus, kuris savo tikslų siekia sumaniai, gudriai santykiaudamas su kt. žmonėmis.

Diplomatija

diplomãtija [pranc. diplomatie < gr. diplōma — lapas, dokumentas (dvilinkas)]: 1. oficiali veikla, kuria valstybių, vyriausybių vadovai ir spec. organai, palaikantys ryšius su užsieniu, vykdo savo valstybės užsienio politiką, gina jos interesus užsienyje; 2*. apsukrus, sumanus, lankstus siekimas kokio tikslo.

Diplomatika

diplomãtika [pranc. diplomatique < gr. diplōma — lapas, dokumentas (dvilinkas)], pagalbinė ist. disciplina, tirianti ist. dokumentų, raštų amžių, formą, turinį ir patikimumą.

Diplomatiškas

diplomãtiškas, būdingas diplomatui; gudrus, mokantis prisitaikyti; išsisukinėjamas, pvz., Δ atsakymas.