diplòminis, susijęs su ↗ diplomu (1), pvz., Δ darbas.
|
||||
|
diplomúotas, turintis ↗ diplomą (1), kvalifikuotas. diplòpija [gr. diploos — dvigubas + ōps (kilm. ōpos) — vaizdas], regėjimo sutrikimas — matomų daiktų dvejinimasis. dipòdija [gr. dipodia < ↗ di… + gr. pus (kilm. podos) — pėda], antikinės eilėdaros metrinis vienetas — 2 vienodų pėdų junginys, turintis pagrindinį ritminį kirtį; naujųjų laikų eilėdaroje — eilutės simetrinis dvinariškumas. dipòlis [↗ di… + gr. polos — polius]: 1. dviejų lygių, bet priešingo ženklo el. krūvių, magn. polių, esančių ppr. netoli vienas nuo kito, sistema; 2. trumpųjų radijo bangų antena iš 2 lygių laidininkų; bendras jų ilgis lygus pusei priimamų arba skleidžiamų bangų ilgio. dipsomãnija [gr. dipsa — troškulys + ↗ …manija], nenugalimo potraukio girtauti periodiniai priepuoliai, trunkantys kelias dienas ar savaites. diptánkas [angl. deep-tank], laivo balastinio vandens cisterna. dipteris [gr. dipteros — dvisparnis], sen. graikų šventykla, apjuosta 2 eilių kolonų. diptikas [gr. diptychos — dvigubas, dukart sudėtas]: 1. vaškuota sen. graikų ir romėnų 2 dalių rašymo lentelė; 2. 2 dalių paveikslas arba 2 vienos temos paveikslai. dirchãmas ↗ dirhamas. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 1 | 
Naujausi komentarai