Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Dirigentas

dirigeñtas [pranc. dirigeant — valdantis, vadovaujantis], muz. kūrinio ansambliško atlikimo vadovas; vadovauja choro, orkestro, operos ir baleto trupės repeticijoms, koncertams, spektakliams.

Diriguoti

dirigúoti [pranc. diriger — valdyti, vadovauti]: 1. vadovauti ansambliškam muz. kūrinio atlikimui; rodyti muz. kūrinio tempą, ritmą, dinamiką, frazuotę atlikėjų kolektyvui (chorui, orkestrui, operos trupei); 2*. tvarkyti, vadovauti.

Dirižablis

dirižãblis [pranc. dirigeable — valdomas, vairuojamas], valdomas aerostatas su varikliu.

Dis

dis… [gr. dys…, lot. dis…], priešdėlis, reiškiantis neigimą, priešingumą, atskyrimą, išskirstymą, sutrikimą.

Disacharidas

disacharidas [↗ di… + ↗ (mono)sacharidai], angliavandenis, kurio molekulė susideda iš 2 monosacharidų likučių.

Disciplina

disciplinà [lot. mokymas, mokslas]: 1. mokslo šaka, mokslo sritis; dėstomasis dalykas; 2. drausmė — privalomas nustatytos tvarkos laikymasis.

Disciplinuoti

disciplinúoti [↗ disciplina], drausminti, įvesti drausmę.

Disekcija

disèkcija [lot. dissectio — perpjovimas], lavono skrodimas, preparavimas anatomijos mokymuisi.

Diseminacija

diseminãcija [lot. disseminatio — pasėjimas; išplatinimas]: 1. patologinio proceso sklidimas; 2. ligos sukėlėjo išplitimas organizme.

Disenteriai

diseñteriai [angl. dissenters < lot. dissentio — nesutinku], XVI—XVII a. Anglijoje — nuo viešpataujančios anglikonų bažnyčios atskilę tikintieji.