Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Disertacija

disertãcija [lot. dissertatio — samprotavimas, tyrimas], moksl. darbas, pateikiamas moksl. tarybai moksl. laipsniui įgyti ir viešai ginamas disertanto.

Disertantas

disertántas [lot. dissertans (kilm. dissertantis) — nagrinėjantis, svarstantis], asmuo, rengiantis viešam gynimui moksl. darbą — disertaciją.

Disfagija

disfãgija [↗ dis… + gr. phagomai — ryju], rijimo sutrikimas.

Disfazija

disfãzija [↗ dis… + gr. phasis — kalbėjimas], kalbos sutrikimas dėl smegenų centrų pažeidimo.

Disforija

disfòrija [gr. dysphoros — nepakenčiamas], liguistai pablogėjusi nuotaika (perdėtas jautrumas, piktumas, verksmingumas, agresyvumas).

Disfunkcija

disfùnkcija [↗ dis… + ↗ funkcija], fiziol. audinio, organo arba organų sistemos funkcijos sutrikimas.

Disgrafija

disgrãfija [↗ dis… + ↗ …grafija], sugebėjimo rašyti sutrikimas.

Disharmonija

disharmònija [↗ dis… + ↗ harmonija]: 1. garsų nedarnumas, harmonijos nebuvimas; 2*. nesutarimas, nedarna.

Disidentas

disideñtas [lot. dissidens (kilm. dissidentis) — nesutinkantis, prieštaraujantis]: 1. asmuo, nepripažįstantis (nesilaikantis) oficialios valstybės religijos; 2. asmuo, nepripažįstantis (nesilaikantis) viešpataujančios ideologijos.

Disimiliacija

disimiliãcija [lot. dissimilatio — virtimas nepanašiu]: 1. organizmo medžiagų apykaitos dalis — sudėtingų org. medžiagų skaidymasis į paprastesnes; išsiskirianti energija panaudojama gyvybiniams procesams; 2. lingv. vieno iš 2 vienodų arba panašių žodžio garsų virtimas skirtingu garsu, pvz., liet. tarmėse „lendrė”, „dirgėlė” iš „nendrė”, „dilgėlė”.