disertãcija [lot. dissertatio — samprotavimas, tyrimas], moksl. darbas, pateikiamas moksl. tarybai moksl. laipsniui įgyti ir viešai ginamas disertanto.
|
||||
|
disertántas [lot. dissertans (kilm. dissertantis) — nagrinėjantis, svarstantis], asmuo, rengiantis viešam gynimui moksl. darbą — disertaciją. disfãgija [↗ dis… + gr. phagomai — ryju], rijimo sutrikimas. disfãzija [↗ dis… + gr. phasis — kalbėjimas], kalbos sutrikimas dėl smegenų centrų pažeidimo. disfòrija [gr. dysphoros — nepakenčiamas], liguistai pablogėjusi nuotaika (perdėtas jautrumas, piktumas, verksmingumas, agresyvumas). disfùnkcija [↗ dis… + ↗ funkcija], fiziol. audinio, organo arba organų sistemos funkcijos sutrikimas.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Fiziologijos terminai |  Kategorija: D |  Peržiūrėta: 103 |  Nėra komentarų | disgrãfija [↗ dis… + ↗ …grafija], sugebėjimo rašyti sutrikimas. disharmònija [↗ dis… + ↗ harmonija]: 1. garsų nedarnumas, harmonijos nebuvimas; 2*. nesutarimas, nedarna. disideñtas [lot. dissidens (kilm. dissidentis) — nesutinkantis, prieštaraujantis]: 1. asmuo, nepripažįstantis (nesilaikantis) oficialios valstybės religijos; 2. asmuo, nepripažįstantis (nesilaikantis) viešpataujančios ideologijos. disimiliãcija [lot. dissimilatio — virtimas nepanašiu]: 1. organizmo medžiagų apykaitos dalis — sudėtingų org. medžiagų skaidymasis į paprastesnes; išsiskirianti energija panaudojama gyvybiniams procesams; 2. lingv. vieno iš 2 vienodų arba panašių žodžio garsų virtimas skirtingu garsu, pvz., liet. tarmėse „lendrė”, „dirgėlė” iš „nendrė”, „dilgėlė”. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai