diskreditãcija [pranc. discréditation], pasitikėjimo, autoriteto griovimas, prestižo, garbės mažinimas.
|
||||
|
diskreditúoti [pranc. discréditer], griauti pasitikėjimą, autoritetą, kompromituoti. diskrètinis ↗ diskretus. diskrètiškas [pranc. discret], vertas pasitikėjimo, laikantis paslaptį; slaptas; taktiškas. diskretùs [lot. discretus — atskirtas], netolydus, trūkus, nutrūkstamas, kintantis, šuoliškas, santykiškai savarankiškas, atskiras visumos atžvilgiu. diskriminãcija [lot. discriminatio — (at)skyrimas]: 1. teisių sumažinimas arba atėmimas tam tikrai kategorijai asmenų dėl kokių nors požymių; 2. vienos valstybės kliudymas kt. valstybei, jos organizacijoms, atstovams naudotis savo teisėmis, palaikyti santykius lygiai su kt. valstybėmis; 3. atskyrimas, organizmo gebėjimas atskirai suvokti 2 vienodus dirginimus, kurie vienu metu veikia gretimus taškus. diskriminántas [lot. discriminans (kilm. discriminantis) — skiriantis], mat. reiškinys, siejantis daugianario koeficientus, pvz., kvadratinio trinario ax2 + bx + c Δ yra b2 — 4ac.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Matematikos terminai |  Kategorija: D |  Peržiūrėta: 9 |  Nėra komentarų | diskriminãtorius [lot. discrimino— atskiriu], elektroninis įtaisas, lyginantis kurį nors įėjimo el. signalo parametrą (amplitudę, fazę) su analogišku standartinio signalo parametru ir verčiantis išėjimo parametro pokyčius proporcingais įėjimo pokyčiams. diskriminúoti [lot. discriminare — atskirti], taikyti kam nors diskriminaciją, neduoti lygių teisių; skirti, skirtingai traktuoti, blogiau negu su kitais elgtis. diskùrsas [pranc. discours — kalba, kalbos tipas, tekstas]; 1. lingv. sudarytas pagal tam tikrą sistemą, ppr. išplėstas minties apie kurį nors dalyką išreiškimas; 2. semiotikoje — kalbinis arba nekalbinis procesas, turintis vienokią ar kitokią prasmę. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai