|
-> dislokãcija [↗ dis… + ↗ lokacija], iš(si)dėstymas; išsidėstymo, struktūrinių dalių vietos pakitimas: 1. kariuomenės, jos rūšių, kar. įstaigų iš(si)dėstymas šalies teritorijoje, fronte; 2. Žemės plutos sluoksnių pirmykščio slūgsojimo deformacija; 3. kristalo struktūros sutrikimas; kristalo linijinis defektas; 4. med. organo ar kūno dalies pasislinkimas iš vietos, pvz., smegenų Δ, lūžusių kaulų Δ.
dislokúoti [↗ dislokacija], išdėstyti kariuomenę šalies teritorijoje, fronte.
dismenorėja [↗ dis… + gr. mēn — mėnuo + rheō — teku], med. mėnesinių sutrikimas (skausmingos ir nereguliarios mėnesinės).
dismètrija [↗ dis… + ↗ …metrija], tikslingų judesių amplitudės sutrikimas dėl smegenėlių pažeidimo.
-> disociãcija [lot. dissociatio — atskyrimas, suskaldymas]: 1. visumos susiskaidymas, suirimas; 2. molekulių, laisvųjų radikalų arba jonų skilimas į sudėtines dalis — paprastesnes molekules, atomus, radikalus arba jonus.
disoliùcija [lot. dissolutio — iširimas, išardymas]: 1. susiskaidymas; 2. kieto kūno ištirpimas.
disonánsas [pranc. dissonance < lot. dissonans — nedarniai skambantis]: 1. nesiderinančių muz. garsų sąskambis; 2. nedarnus skambesys, nedarna.
dispãčas [angl. dispatch — greitas atlikimas], premija, kurią moka laivo savininkas krovinio siuntėjui arba gavėjui už laivo pakrovimą arba iškrovimą pirma laiko.
dispánseris [pranc. dispensaire < dispenser — išdalyti, paskirstyti, išvaduoti], tam tikros ligų grupės (odos, venerinių ligų, tuberkuliozės) profilaktikos, gydymo ir priežiūros įstaiga.
-> dispanserizãcija: 1. sveikatos apsaugos priemonių visuma, atliekama per dispanserius; 2. ligonių reguliarus gydymas ir stebėjimas.
|
|
Naujausi komentarai