Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Dispareunija

disparèunija [gr. dyspareunos — nepasisekęs]: 1. skausmingas moteriai lytinis aktas; 2. orgazmo nebuvimas moteriai per lytinį aktą.

Dispaša

dispašà [pranc. dispache], dokumentas, į kurį įrašoma bendrosios laivo avarijos padarytų nuostolių dydis ir jų paskirstymas tarp krovinio, laivo ir frachto savininkų.

Dispašeris

dispãšeris [pranc. dispacheur], oficialus ekspertas, sudarantis dispašą.

Dispečeris

dispèčeris [angl. dispatcher < dispatch — skubiai išsiųsti, greitai atlikti], asmuo, centralizuotai kontroliuojantis ir koordinuojantis gamybą, technologijos procesus, energijos tiekimą, transporto priemonių eismą, darbo jėgos, medžiagų ir kt. išteklių paskirstymą.

Dispečerizacija

dispečerizãcija [↗ dispečeris], sudėtingo gamybos ar kt. proceso eigos operatyvios kontrolės ir valdymo sistema.

Dispečerizuoti

dispečerizúoti, diegti dispečerizaciją, gamybos, transporto, statybos, tiekimo ir pan. valdymą, koordinavimą iš dispečerių punktų.

Dispensa

dispens‖à [lot.], atleidimas nuo privalomų bažn. teisės reikalavimų; ~ą duoda aukštoji bažnyčios vadovybė (ppr. popiežius arba vyskupas).

Dispensuoti

dispensúoti [↗ dispensa], atleisti nuo bažn. reikalavimų (celibato, pasninko), vienuolio įžadų.

Dispepsija

dispèpsija [↗ dis… + gr. pepsis — virškinimas], virškinimo sutrikimas.

Dispergentas

dispergeñtas [lot. dispergens (kilm. dispergentis) — išsklaidantis, išbarstantis], ištisinė terpė (skystis, dujos, kietasis kūnas), kurioje smulkiomis dalelėmis pasiskirsčiusi kitos fazės medžiaga.