D | Terminai.lt

Disperguoti

dispergúoti [lot. dispergere — išsklaidyti, išbarstyti]: 1. iš(si)sklaidyti smulkiomis dalelėmis kokioje nors terpėje; 2. su(si)skirstyti į smulkesnius variantus, atmainas, skirtingas nuo pagrindinio dydžio, vidurkio, formos.

Dispersas

dispèrsas, dispersinės sistemos smulkios dalelės, pasiskirsčiusios dispergente (terpėje).

Dispersija

dispèrsija [lot. dispersio — išsklaidymas, išbarstymas], skaida, sklaida; iš(si)skirstymas aplinkoje į smulkias dalis; smulkesnių, skirtingų nuo pagrindinio dydžio, vidurkio, formos variantų atsiradimas, turėjimas: 1. fiz. skaida, pvz., šviesos Δ (baltos šviesos skaidymasis į spektrą, kurį sudaro skirtingos spalvos); 2. tikimybių teorijoje ir mat. statistikoje — atsitiktinio dydžio pasiskirstymo skaitinė charakteristika, apibūdinanti jo nuokrypį nuo vidurkio.

Displastikas

displãstikas [↗ dis… + gr. plastos — nulipdytas, suformuotas], žmogaus psichofizinis konstitucinis tipas, kuriam būdinga neharmoningas kūno sudėjimas (pagal E. Krečmerio tipologiją).

Displazija

displãzija [↗ dis… + gr. plasis — susidarymas], med. audinio, organo vystymosi arba augimo sutrikimas.

Displėjus

displejus [angl. display — rodyti, išstatyti], ekraninis pultas informacijai įvesti į elektroninę skaičiavimo mašiną ir iš jos išvesti — stebėti ekrane tekstą, grafiką, lentelę.

Dispnėja

dispnėja [gr. dyspnoia], dusulys, pasunkėjęs kvėpavimas.

Disponentas

disponeñtas [lot. disponens (kilm. disponentis) — išdėstantis, paskirstantis]: 1. firmos reikalų įgaliotinis, tvarkytojas, valdytojas; 2. asmuo, turintis laisvų pinigų komisionierių arba banko korespondentų sąskaitose.

Disponuoti

disponúoti [lot. disponere — išdėstyti, paskirstyti]: 1. laikinai arba visiškai atiduoti ar perduoti savo turtą kt. asmeniui, įstatymo leidžiamais atvejais jį sunaikinti, perdirbti; 2. bankui savo nuožiūra tvarkyti, panaudoti laisvus pinigus, esančius banko korespondentų arba komisionierių sąskaitose; 3*. turėti savo žinioje, valdyti, tvarkyti savo nuožiūra.

Dispozicija

dispozicija [lot. dispositio — išdėstymas, paskirstymas; potvarkis]: 1. psn. raštiškas vado įsakymas sausumos kariuomenei dėl mūšio (kautynių) arba maršo tvarkos; 2. sausumos kariuomenės, kovos laivų išsidėstymo per mūšį (kautynes) planas; 3. struktūrinė teisės normos dalis, nustatanti tam tikrą elgesio taisyklę; 4*. kieno nors žinia, valdžia, teisė savarankiškai tvarkyti, valdyti.

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z