dispozitỹvinis ↗ dispozityvus.
|
||||
dispozitỹvinis ↗ dispozityvus. dispozityvùs [lot. dispositivus — turintis savo žinioje], pasirenkamas, pasirinktinis; įstatymų leidžiamas pasirinkti. dispropòrcija [↗ dis… + ↗ proporcija], dalių savitarpio neatitiktis, nedarnumas, neproporcingumas. dispròzis [gr. dysprozitos — sunkiai prieinamas], chem. elementas Dy, atom. Nr. 66; retųjų žemių metalas. disputántas, disputo, diskusijos dalyvis. disputas [lot. disputo — svarstau, ginčijuosi]: 1. moksl. ginčas žodžiu mokslo, meno, literatūros klausimais; 2. viešas moksl. darbo, pateikto moksl. laipsniui gauti, svarstymas. disputúoti [lot. disputare], ginčytis, dalyvauti dispute. distãlinis [lot. dist(antia) — atstumas + (centr)alis — centrinis], anat. tolimasis, esantis toliau nuo kūno centro arba vidurio linijos. distáncija [lot. distantia], atstumas, nuotolis, tarpas: 1. nuotolis tarp vienas paskui kitą išsirikiavusių karių, karo technikos ir transporto vienetų, kar. dalinių arba dalių (laivų); 2. geležinkelio, automobilių kelio, vandens kelio adm. ir techn. suskirstymo ruožas; 3. oficialus, pagarbus elgesys su kt. žmonėmis, nesileidžiant į familiarius santykius; 4. laiko skirtumas tarp ne to paties meto reiškinių. distáncinis [↗ distancija], veikiantis per atstumą, nuotolinis, pvz., Δ valdymas (automatikoje), Δ degtuvas (karo technikoje). |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai