disteleològija [↗ dis… + gr. telos — tikslas + ↗ …logija], filos. teorija, neigianti pasaulio vystymosi tikslingumą, o atsitiktinumą, chaosą laikanti vystymosi pagrindu.
|
||||
  (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Filosofijos terminai |  Kategorija: D |  Peržiūrėta: 0 |  Nėra komentarų | distènas [↗ di… + gr. sthenos —jėga], mineralas, kitaip ↗ kianitas. distichas [gr. distichon], dvieilis — strofa, sudaryta iš dviejų vienodo arba skirtingo metro eilučių, pvz., eleginis Δ — iš hegzametro ir pentametro eilučių. distiliãcija [lot. distillatio — nulašėjimas]: 1. skysčių arba jų mišinių garinimas ir gautų garų kondensavimas; 2. metalų gavimo būdas: redukuojami metalai (daugiausia spalvotieji) paverčiami garais ir kondensuojami. distiliãtas [lot. distillatus — nulašėjęs], distiliacijos produktas. distiliãtorius: 1. distiliacijos įrenginys; 2. spirito, degtinės, vyno fabrikinės gamybos meistras. distilis [↗ di… + gr. stylos — kolona], sen. graikų šventykla su 2 kolonomis pagr. fasade. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Agronomijos terminai | Kategorija: D | Peržiūrėta: 2 | Nėra komentarų | distiliúoti [↗ distiliacija], garinti mišinį, kad atsiskirtų komponentai. distimija [↗ dis… + gr. thymos — dvasia; nuotaika], prislėgta nuotaika; melancholija. distinkcija [lot. distinctio — atskyrimas] ↗ disjunkcija. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai